Taip jau sutapo, kad birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, Ukmergės ligoninės anesteziologijos-reanimacijos skyriaus kolektyvas, suplanavo išvyką į Anykščių rajoną. Sekmadienio rytą darbuotojai ir jų artimieji sėdome į autobusą ir išrūkome į kelionę. Anykščius pasiekėme greitai ir čia pasukome link Aukštaitijos siaurojo geležinkelio. Stotyje mus pasitiko stoties viršininkas, kuris mielai aprodė savo kabinetą ir leido nusifotografuoti. Vėliau pakvietė visus lipti į siauruką ir išlydėjo į kelionę. Pro langą matėme ant bėgių padėtas gėles ir uždegtas žvakutes ištremtiesiems atminti.
Siaurukas lėtai pajuda ir mes vykstame į Troškūnus. Kadangi Troškūnuose vyko šv.Antano atlaidai, o mūsų tarpe buvo Antanas, mes jį pasveikinome su vardo diena ir uždėjome ąžuolų vainiką.
Atvykus į miestelį išlipome iš siauruko ir pėstute ėjome link Troškūnų centro. Eiti reikėjo 2,5 km, todėl kelią trumpinome daina. Štai ir bažnyčios stogai, čia vyko šv. Antano atlaidai ir kermošius.
Nusileidome į bažnyčios rūsius, kur gidas papasakojo apie jos praeitį, šalia esantį Bernandinų vienuolyną ir pačius Troškūnus. Vėliau einame į bažnyčią, kur gidas pasakoja apie nuostabiai įrengtus vargonus ir apie Dievo Motinos paveikslą, kuris buvo paslėptas viename iš altorių ir tik 1986 m., restauruojant bažnyčią, jis netikėtai atrastas.
Pasivaikščioję po kermošių, visi pasukame atgal prie siauruko. Čia jau visi susirinkę ir mes pajudame link Anykščių. Traukinys juda lėtai, todėl spėjame pasigrožėti miškais ir žydinčiomis pievomis.
Jau stotyje vėl sėdame į autobusą ir riedame link Puntuko, labiausiai lankomo akmens Lietuvoje. Beveik visi jau čia esame buvę, bet prieš keliolikč ar keliasdešimt metų, todėl įdomu vėl aplankyti šią įžymiąją vietą.
Džiaugiamės visi kartu pabuvę, kartu praleidę laiką, pailsėję. Dėkojame bendradarbėms Laimai ir Astai už suorganizuotą išvyką.
Ramunė Kelbauskienė
