Pradinis Kultūra Renginiai Iš Vakarų krašto Dainų šventės sugrįžus…

Iš Vakarų krašto Dainų šventės sugrįžus…

1867
0
klaip50

klaip50

Ukmergės  moterų  choras  “Žemyna”  šiuos  veiklos  metus  baigė  dviejų dienų  koncertine – pažintine kelione į Klaipėdą.

Choro kelionės tikslas  –  dalyvauti Vakarų krašto Dainų šventėje ir aplankyti  gražiausias bei įsimintiniausias Klaipėdos miesto vietas, susipažinti su Klaipėdos senamiesčio architektūra.

Pirmoji pažintis su pajūrio kraštu prasidėjo  kelione  keltu  į Smiltynę.  Čia, ties Lietuvos jūrų muziejumi  iš tolo mus pasitiko didinga balto paukščio skulptūra  ”Albatrosas”, skirta jūroje žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti.

Smiltynėje aplankėme  delfinariumą, kur  stebėjome  nuotaikingą delfinų pasirodymą  –  gražu buvo žiūrėti, kaip  delfinai žaidė krepšinį, piešė, dainavo, šoko meilės šokį…

klaip51

Vėliau apžiūrėjome etnografinę pajūrio žvejo sodybą ir senuosius žvejybos  laivus,  vaikščiojome jūros pakrante  ir smagiai  ieškojome akmenukų su skylute  – sako, jie  laimę neša…

Grįžusios iš Smiltynės, nuskubėjome į Klaipėdos senamiestį  –  žinojome,  kad čia galima pamatyti įdomių ir netikėtų meninių skulptūrų.  Klaidžiodamos senamiesčio gatvelėmis,  atradome Klaipėdos senamiestį besaugantį  šunelį “Senamiesčio sargą”, “Katiną džentelmeno veidu”  ir “Stebuklingą peliuką”, kuriam į ausį galima pašnibždėti savo norą…  Netoli burlaivio “Meridianas” ant namo stogo pastebėjome  “Kaminkrėtį”, nešantį  laimę…   Delnais patrynėme ir prie namo sienos pritvirtintą “Laimės sagą”, kad ta laimė niekur  nepabėgtų…  Džiaugėmės šalia  Dangės upės atradusios ir “Undinėlę” bei  iš vandens į krantą bežvelgiantį “Juodąjį vaiduoklį”  –  sakoma,  kad visos šios skulptūros  – tai sėkmės, meilės ir gerovės pranašai…

P6120617 P6120639

Po malonaus pasivaikščiojimo senamiestyje,  nekantriai  laukėme  Klaipėdos Vasaros estradoje  vyksiančios Vakarų krašto  Dainų šventės.

Mažojoj  Lietuvoj tokios  Dainų šventės rengiamos nuo 1927m. Pirmojoje Mažosios Lietuvos dainų šventėje jungtiniam chorui dirigavo net pats Vydūnas (Vilhelmas Storostas)  – žymus filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas ir lietuvybės puoselėtojas. Tai Vydūno užrašyti prasmingi žodžiai : “Dainoje – tautos  dvasia” įkvepia ir skatina pajūrio krašte švenčių organizatorius ir dalyvius  burtis dainai. Kaip sako šios šventės meno vadovas Algirdas Šumskis, – “ juk tokių  švenčių tikslas ir yra per lietuvišką dainą skiepyti  meilę ir pagarbą Lietuvai ir jos žmonėms, didingai Lietuvos istorijai ir jos kultūrai”.

Į šiųmetę Vakarų krašto  Dainų šventę suvažiavo apie 250 kolektyvų  –  chorų, etnografinių ir folkloro ansamblių, orkestrų ir šokėjų iš visos Lietuvos. Tradiciškai renginys prasidėjo Liepų alėjoje  dalyvių rikiavimusi eisenai . Čia šventės dalyvius  ir miesto svečius  pasveikino Kariliono varpų muzika.

P6120667 P6120673

Su  dainomis į Vasaros estradą  atžygiavusius  šventės dalyvius  aplodismentais pasitiko gausus būrys žiūrovų.

Dainų šventė prasidėjo  chorų atliekama  XVIa.  Mažosios Lietuvos giesme “Gyvenimą tas turės pašlovintą…” iš Martryno Mažvydo “Giesmių krikščioniškų”. Didingai suskambo Vinco Kudirkos “Tautos giesmė” bei  Stasio Šimkaus “Lietuviais esame mes gimę”…  Suaugusiųjų chorus keitė vaikų atliekamos  dainos ir smagūs šokiai, kanklių ansamblių ir skudutininkų liaudiška muzika bei  ritmingi pučiamųjų instrumentų  orkestrai.

Į taktą ošė ir bangavo galinga  dainininkų  jūra.

Šventėje skambėjo XX-XXIa.  lietuvių  kompozitorių  chorinės dainos apie Lietuvą, jūrą, gimtinę…

Už suteiktą  galimybę pažinti Klaipėdos kraštą ir dalyvauti prasmingoje šventėje bei  finansinę paramą moterų choras “Žemyna” nuoširdžiai dėkoja:  UAB  “Highlife’, UAB “Likmerė” ir Ukmergės KC  direktorei  Rasai Graužinienei.

 Neringa Valinskienė, Moterų  choro “Žemyna” vadovė

Nuotraukos – Ramunės Kelbauskienės, Kristinos Krivienės, Neringos Valinskienės

{eventgallery event=’114660006053230309490@6312837238911471329′ attr=images mode=imagelist max_images=10 thumb_width=50 }

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įvesti vardą čia