Ir vėl sutinkame grįžtančius paukščius

    1195
    0

    Pasiruose kelti inkilus

    Kovo 20 – ąją, Žemės dieną, mes, Želvos vidurinės mokyklos 7 klasės mokiniai, lydimi auklėtojos Rasos Povylienės, VĮ Ukmergės miškų urėdijos darbuotojų – urėdo Viganto Kraujalio, miško naudojimo inžinieriaus Ramūno Jančiulevičiaus, Želvos girininkijos girininko Gintauto Povyliaus, jo pavaduotojo Kęstučio Jarmalavičiaus ir žurnalistės Aldonos Kvedarienės, vykome į vieną vaizdingiausių Želvos apylinkių miškų – Bliūdašilį kelti inkilų grįžtantiems iš Pietų paukščiams. Tai jau antroji tokia mūsų klasės mokinių vykdyta akcija – praėjusįjį pavasarį inkilus kėlėme Labeikių miške.

    Nuvykę į mišką pirmiausiai pasiklausėme girininko pavaduotojo K.Jarmalavičiaus pasakojimo apie grįžtančius paukščius, inkilus, kokie jiems tinka. Po to pasiskirstėme į tris grupeles ir visi pasiėmę po vieną inkilą lydimi miškininkų pasukome į skirtingas puses.

    Keliant inkilus svarbu buvo laikytis atstumo nuo vieno inkilo iki kitos. Jis, pasirodo, turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų, kad kaimynystėje įsikūrę paukščiai nesipyktų, kad visiems užtektų aplinkui randamo maisto. O mūsų keliami inkilai buvo skirti mažiesiems miško paukšteliams – zylutėms ir musinukėms.

    Keldami inkilus išgirdome ir kitų įdomių, naujų dalykų: tarkim, norint palikti senus inkilus antriems metams juos geriau išvalyti, nes miško paukščiai, skirtingai nei gandrai, savo būstų patys nesusitvarko ir kasmet nesirenka tų pačių inkilų. Be to, inkilas turi būti pagamintas kuo paprasčiau, iš natūralių medžiagų, nes jis turi tapti tarsi miško dalimi. Todėl paukščiams netinka ryškūs, neįprastų spalvų ar formų būstai. Šios žinios mums pravers, jei patys norėsime gaminti ir kelti inkilėlius paukščiams.

    Iškėlę visus turėtus inkilus, neskubėjome namo: šnekučiavomės jaukioje miško pavėsinėje, gėrėme girininko paruoštą karštą arbatą, užkandžiavome. Gavome paragauti ir gaivaus pavasarinio gėrimo –  klevų sulos.

    Tikimės, visuose mūsų ir miškininkų parūpintuose būstuose apsigyvens sugrįžę paukščiai, ir pavasarį Bliūdašilio miškas skambės nuo jų balsų. O mes džiaugsimės tinkamai sutikę mūsų krašto sparnuočius.

     

    Dovilė Butkutė, Odeta Šeženytė,
    Želvos vidurinės mokyklos septintokės

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia