Išgyvenimo sąlyga: arši konkurencija ar partnerystė?

    0
    patr

    „Išgyvena ne stipriausios rūšys. Ir ne protingiausios. Išgyvena tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių.“ – po daugelį metų trūkusių tyrinėjimų 19 a. viduryje paskelbė Čarlzas Darvinas (angl. Charles Darwin). Jo teorijos esmė labai paprasta: prisitaikę organizmai išgyvena, o neprisitaikę – žūva. Neilgai trukus 20 a. pradžioje kitas evoliucijos teoretikas Piotras A. Kropotkinas (rus. Пётр Алексеевич Кропоткин), pateikė Darvino koncepciją neutralizuojančią teoriją, kurioje teigiama, kad bendradarbiavimas yra svarbiausias žmonių visuomenės išgyvenimo mechanizmas. Kokia visgi pagrindinė išlikimo sąlyga? Arši konkurencija ar abipusė pagalba?

    Užliuliuoti ilgai trukusio ekonominio pakilimo daugelis pamiršo, kad ekonomika vystosi cikliškai ir po augimo periodo visada seka nuosmūkis. Tiesa, niekas nesitikėjo tokio staigaus ir žemo nusileidimo, kuris sudavė stiprų smūgį daugeliui verslo sričių. Viena tikrai aišku, kad niekada nebebus taip kaip buvo, t.y. kitas pakilimas bus visiškai kitoks, sąlygotas pasikeitusių rinkos sąlygų bei vartotojų poreikių. 

    Didesnę tikimybę prisitaikyti ir išlikti visada turi tie, kurie nuolat stebi ir vertina aplinkos pokyčius, domisi mokslo ir technikos naujovėmis, skiria dėmesį naujų produktų kūrimui bei pažangiems verslo valdymo metodams. Varomoji tokių įmonių vadovų jėga yra nuolatinis nepasitenkinimas esama padėtimi ir noras siekti daugiau, nepriklausomai nuo pasiektų rezultatų. Prancūzų rašytojas Žanas Polis Sartras (pranc. Jean-Paul Sartre) yra pasakęs, “pažanga yra nepatenkintųjų kūrinys”.

    Troškimas ir gebėjimas keistis, nuolatinis tobulėjimas, idėjų paieška ir jų realizavimas sudaro prielaidas organizacijos inovacinės kultūros formavimuisi. Čia ypatingą svarbą turi kolektyvinės kūrybos skatinimas bendradarbiaujant su verslo partneriais, klientais, tiekėjais, mokslininkais, studentais, konsultantais ir kitomis visuomenės grupėmis. 

    Japonai, pasižymintys gebėjimu perimti iš kitų kultūrų tai, kas yra geriausia, sukūrė savitą vadybos kultūrą. Pavyzdžiui, sėkmingai pritaikius amerikiečio dr. V. Edvardso Demingo (angl. W. Edwards Deming) kokybės tobulinimo ratą „planuok, vykdyk, tikrink, koreguok“ (angl. PDCA – Plan, Do, Check, Act), Japonijoje susiformavo nuolatinio tobulėjimo verslo filosofija Kaizen. Šis japoniškas žodis reiškia „keitimąsi į gera“, kuris savyje talpina nepaliaujamą iššūkį esamai padėčiai, siekiant eliminuoti nuostolius ir didinti klientų pasitenkinimą.

    Technologijų pažanga šiandien leidžia bendrauti su pasauliu realiu laiku, čia ir dabar ieškoti naujų idėjų, dalintis patirtimi, megzti partnerystės ryšius. Jau nuo 2008 m. veikia Europos verslo ir inovacijų tinklas (angl. EEN – Enterprise Europe Network), kuris buvo įsteigtas Europos Komisijos iniciatyva pagal sąjunginę bendrąją Konkurencingumo ir inovacijų programą.

    EEN (www.paramaverslui.eu) – tai didžiausias verslo paramos tinklas Europoje, veikiantis 45-iose valstybėse. Čia sukaupta plati technologijų duomenų bazė, leidžianti Lietuvos įmonėms surasti reikiamus technologinius sprendinius arba įmonėje sukurtus sprendinius pasiūlyti Europos rinkai. Tai puiki terpė mokslo ir verslo partnerystei, nes čia suplaukia tūkstančiai naujų išradimų su įvairiais jų komercinio realizavimo rinkoje pasiūlymais.

    Užsiprenumeravę technologinių pasiūlymų naujienas pagal savo verslo specifiką, įmonės turi galimybę nuolat susipažinti su naujausiomis rinkai siūlomomis naujovėmis. Praktinė patirtis rodo, kad tokio pobūdžio naujienas, kurios „kvepia“ pokyčiais organizacijoje, geriausia užsiprenumeruoti pačiam įmonės vadovui-savininkui. Pasak prof. Povilo Zakarevičiaus, pokyčių, kaip įvairaus turinio ir tipo inovacijų organizacijose realizavimas gana dažnai sutinka kliūtis ir darbuotojų pasipriešinimą, todėl verslui aktualios naujienos gali vadovo akių ir ausų tiesiog nepasiekti.

    Norėdami Europos verslo ir inovacijų tinkle paskelbti savo technologinį pasiūlymą ar technologinę užklausą ir visais kitais kilusiais klausimais susisiekite su Lietuvos inovacijų centro konsultantais.

    Daugiau informacijos: www.paramaverslui.eu
    VšĮ Lietuvos inovacijų centras Aušra Skrudupaitė
    www.sxc.hu nuotr.
    {dybanners}33{/dybanners}

    Atsakyti:

    Prašome įrašyti komentarą
    Prašome įvesti vardą čia