Pradžia Gyvenimas Keliavome po Trakų žemę

Keliavome po Trakų žemę

456
0

Rugsėjo 22 d. LPS „Bočiai“ Ukmergės klubo „Viltis“ nariai anksti ryte išvyko į kelionę Trakų link. Norėjome pabūti ne tik Trakuose, bet ir dar kartą aplankyti žymias vietas, esančias miesto apylinkėse, kuriose pamatome, sužinome vis ką nors nauja.

Pirmas mūsų lankytinas objektas buvo Angelų kalva Būdų kaime. Jau iš tolo matosi aukštos angelų skulptūros, koplytstulpiai. Yra čia ir kaltinių saulučių bei tautiniais simboliais išpuoštų gyvybės medžių. Mūsų nuolatinė gidė Danutė Gelūnienė priminė šios kalvos atsiradimo istoriją. 2009 m. Lietuvos 1000-mečio garbei Būdų kaimo bendruomenė pateikė iniciatyvą ant kalvos pastatyti 10 kryžių, simbolizuojančių po vieną šimtmetį. Kalvos įkūrimo metais buvo pastatyta 18 skulptūrų, dabar jų priskaičiuojama iki penkiasdešimties. Čia stovi tikėjimo, atjautos, meilės, vilties, sveikatos, dvasios ramybės, motinos ir vaiko, tautų atgimimo, Baltijos kelio, seniūnų, senjorų ir kiti angelai. Šioje pamaldumo ir dvasingumo puoselėjimo vietoje lankytojai prašo angelų sustiprinimo, globos ir užtarimo. Daugiausia koplytstulpių kalvai sukūrė prieniškis skulptorius Algimantas Sakalauskas, talkinant kalviui Ričardui Grekavičiui. Yra ukmergiškio tautodailininko Rimanto Zinkevičiaus „Kariūnų ir Tėvynės globos“ skulptūra.

Kalvą prižiūrinti Angelų kalvos bendruomenė Lietuvos valstybingumo šimtmečiui įgyvendino iniciatyvą „Šimtmečio sodas“. Tai iš balsvo Uralo granito simbolinių „medelių“ su žmonių vardais sudaryta skrendančio angelo skulptūra, simboliškai skelbianti Angelų kalvoje žmonių susitelkimo ir vienybės žinią. Taip atsirado naujas Vardų angelas.

Pasigrožėję skulptūromis, nuo kalvos toli matomais gražiais vaizdais, pasidžiaugę lietuvių kūrybiškumu, patraukėme Užutrakio dvaro link.

Užutrakio dvare dauguma iš mūsų jau lankėmės, tačiau jo istoriją primiršome. Danutė ją mums priminė. Užutrakio pusiasalis minimas jau nuo XIV a., kai jį valdė totorių didikai. Rytinę Galvės ežero pakrantę puošiantys šviesūs rūmai, jų klestėjimo istorija siejama su Tiškevičiais. XIX–XX a. sandūroje grafas Juozapas Tiškevičius su žmona Jadvyga pagal lenkų architekto Juzefo Huso projektą įkūrė prabangią dvaro sodybą su puošniu Liudviko XVI stiliaus interjeru, atvirais paviljonais karūnuota terasa. Mišraus planavimo parką sukūrė garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andre. Mums pasirodė įdomus faktas, kad į dvarą ar iš dvaro Tiškevičiai ar jų svečiai keliaudavo tik vandeniu – plaustu per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką juos perkeldavo keltininkas. Ūkiniams reikalams buvo skirtas kitas – vadinamasis Bulvių kelias, tais laikais per laukus vedęs iki Užutrakio dvaro ūkinių pastatų. Juo keliaudavo ūkį aptarnaujantis personalas.

Dvaras iki nepriklausomybės laikų buvo smarkiai apleistas. Pradėtas restauruoti tik 2008 m. Šiandien jau galima juo gėrėtis. Apžiūrėjome dvaro aplinkoje esančias marmurines skulptūras, biustus, urnas, ornamentinius gėlynus, nuo terasos gėrėjomės Galvės ežeru ir vaizdu į Salos pilį, pasivaikščiojome parko takais, fotografavomės.

Trakuose mus pasitiko LPS „Bočiai“ Trakų bendrijos pirmininkė Vanda Paškevičienė. Ji mus lydėjo į iš anksto suplanuotą lankymąsi Varnikų botaninio-zoologinio draustinio pažintiniame pėsčiųjų take, esančiame Lentvario girininkijoje. Atvykus į Varnikus mus pasitiko Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Kvedaravičius su šeima, kuris kartu su mumis ėjo taku. Su juo kalbėjomės ne tik apie pažintinį taką, bet ir apie Trakų rajono pasiekimus.

Tako ilgis – 3,5 km. Eiti pradėjome gruntiniu miško taku, priėjome vartus su užrašu „Varnikų pažintinis takas“. Šioje vietoje, ir vienintelėje, kaip sake Vanda Paškevičienė, kylame į kalvą. Gana greitai prieiname lentinį kelią. Pasirodo, kaip pasakojo Darius Kvedaravičius, čia prasideda Ilgelio pelkė. Aplink taką matosi augančios samanos, kiminai, mėlynių, vaivorų, bruknių uogienojai, pastebime smulkias spanguoles, daug įvairių žolių. Jaučiasi aitrus gailių kvapas. Driekiasi pataisai. Keliose vietose aptikome grybų. Nuo tako gerai matosi pelkėje augančios žemos pušelės, kurios nėra žemaūgės. Tiesiog dėl didelės drėgmės ir maistinių medžiagų trūkumo jos taip ir neužaugo daugiau 4-5 metrų aukščio. Prieiname atviresnę vietą – aukštapelkę. Kadangi mažai buvo lyta, tai šalia kelio beveik netelkšo vanduo. O po smarkių lietų, kaip sake D. Kvedaravičius, nei žingsnio negalėtume nužengti nuo lentinio tako. Lentinis kelias padarytas iš drebulių, nes jos labiau atsparios drėgmei. Pelkėje telkšo du ežeriukai – Bevardis ir Piliškių. Atrodo ir nepavargome, bet visgi atsisėdome pailsėti ant Bevardžio kranto esančio tiltelio suolų. Kelionę baigėme miško keliu, kuriuo eiti trukdė iškilusios medžių šaknys. Buvome patenkinti, kad sėkmingai įveikėme šį taką, pailsėjome nuo triukšmo, nes čia girdėjosi tik paukščių balsai, kvėpavome švariu oru, gėrėjomės unikalia gamta. Per dviejų valandų ekskursiją su gidu būtume galėję susipažinti su draustinio biologine įvairove: gyvūnija, retomis ir vertingomis aukštesniųjų augalų, samanų, kerpių rūšimis, tačiau tam nebuvo laiko.

Grįžę į Trakus aplankėme Švč. Mergelės Marijos apsilankymo baziliką. Čia išskirtinio dėmesio sulaukia Dievo Motinos paveikslas, kurį kai kas net laiko stebuklingu. Sakoma, kad šį paveikslą Vytautui Didžiajam padovanojo Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1391—1425 m.). Bažnyčioje kabo Vytauto Didžiojo portretas, ant kurio lotyniškai užrašyta „Aleksandras Vytautas, didysis Lietuvos kunigaikštis, kuris šią bažnyčią įsteigė 1409 Viešpaties metais.“

Susitikimui su LPS „Bočiai“ Trakų bendrijos nariais rinkomės į Trakų kultūros centrą. Renginį pradėjusi bendrijos pirmininkė V. Paškevičienė pasveikino ukmergiškius, Grigiškių kultūros centro folkloro ansamblio „Šaltinėlis“ narius, savo bendrijos atstovus. Pristatė renginyje dalyvaujančią Trakų rajono savivaldybės merę Editą Rudelienę. Merė pasveikino renginio dalyvius, džiaugėsi aktyvia Trakų senjorų veikla, jų bendravimu su kitų rajonų kolektyvais, visiems linkėjo sėkmės, sveikatos.

Klubo „Viltis“ pirmininkė Valerija Naraškevičienė kalbėjo, kad mūsų išvyka buvo labai prasminga, patyrėme daug malonių akimirkų, aplankydami žymias Trakų vietas, dėkojo už nuoširdų priėmimą.
Koncertavo Ukmergės kultūros centro „Bočių“ moterų vokalinis ansamblis „Lyra“ (vad. Birutė Verbickienė), Grigiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Šaltinėlis“ (vad. Marina Bruzgulienė), Trakų bendrijos folkloro ansamblis „Radastėlė“ (vad. J.Morkūnas).

Išvyka į Trakus – mūsų vykdomo Ukmergės rajono savivaldybės remiamo projekto „Pabūkime kartu“ tęsinys.

Janina Badokienė

Atsakyti

Prašome įrašyti komentarą
Įrašykite savo vardą