Home Gyvenimas Dalyvavome organizacijų veiklos metinių minėjimuose

Dalyvavome organizacijų veiklos metinių minėjimuose

458
0

LPS „Bočiai“ Ukmergės klubas „Viltis“ draugauja su daugeliu šalies senjorų organizazcijų. Tradiciškai kviečiame vieni kitus į organizuojamus įvairius renginius. Šiais metais LPS „Bočiai“ Pasvalio bendrija minėjo savo organizacijos įkūrimo 30- metį, Jonavos – 15 metų sukaktį. Šį kartą renginiai vyko kas antrą dieną, visi skubėjome pabendrauti, kol dar leidžia esama pandemijos situacija Lietuvoje. Vykome į renginius vykdydami Ukmergės rajono savivaldybės finansuojamą projektą „Bendrystė stiprina draugystę“.

Į Pasvalio kultūros centro Ustukių filialo kultūros namus suvažiavo Kėdainių, Utenos, Naujosios Akmenės, Rokiškio, Radviliškio, Pakruojo bendrijų atstovai su meno saviveiklos kolektyvais, Panevėžio delegacija. Atvyko LPS „Bočiai“ pirmininklas Kajatonas Šliogeris, tarptautinio festivalio „Paribio daina (Pesnia pomežža)“ organizatorius Alfonsas Augulis, kuris norėjo išklausyti zonos kolektyvus atrankai į festivalį. Renginyje dalyvavo Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, tarybos narys, verslininkas, Pasvalio bendrijos rėmėjas, Igoris Malinauskas, kiti svečiai.

Bendrijos pirmininkas Antanas Indreliūnas trumpai apibūdino veiklos prioritetus, atliktus darbus. Tradiciškai K. Šliogeris apdovanojo bendrijos vadovą, aktyviausius narius padėkos raštais, „Bočių ženklu“, M. Valančiaus medaliu. Meras įteikė raštus nuo savivaldybės.

Koncertinę programą pradėjo Pasvalio bendrijos choras „Rudenėlis“. Grojo Kėdainių bendrijos kaimo kapela, dainavo Utenos, Pakruojo, Radviliškio mišrūs vokaliniai ansambliai, N. Akmenės, Rokiškio chorai. Koncertavo klubo „Viltis“ vokalinis ansamblis „Gija“ (vad. Valmantas Naraškevičius). Buvo išsakyta daug gražių linkėjimų, įteikta dovanų. Klubo pirmininkas V. Naraškevičius džiaugėsi gražiu tarpuvavio bendravimu, vylėsi, kad tai vyks ir toliau. Visi dalyviai sudainavo bendrą Vytauto Kernagio dainą „Giedu dainelę“, po to – „Ilgiausių metų linkime!“

Gražus oras leido renginį perkelti į čia pat esantį parką. Skanavome puikiai išvirtą košę, vaišinomės kava, arbata, kepiniais. Daug bendravome ir lauke, ir šokių salėje. Buvo labai smagu, neskubėjome grįžti namo.

Pasvalyje lankėmės ir 2019 m. Tada susipažinome su miesto istorija, lankėmės Smegduobių parke, girnų muziejuje, kitose įdomiose vietose. O štai apie kaimyninę Jonavą žinojome tik paviršutiniškai, todėl renginio dieną išvykome anksčiau. Pasivaikščiojome po miesto centrą, Ramybės skverą (buvusias senąsias kapines), kur pastatyti paminklai poetui Petrui Vaičiūnui, daug nusipelniusiam miestui Bronislavui Lubiui, čia pat yra Janinos Miščiukaitės vardo meno mokykla. Yra išsilaikęs gydytojo, vertėjo, žurnalisto, lietuviškos spaudos skleidėjo Jeronimo Ralio, kuris paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Jonavoje, kapas. Aplankėme Santarvės aikštę prie rajono savivaldybės. Čia stovi Konstantino Bogdano ir Mindaugo Šnipo sukurta skulptūra Abraomui Kulviečiui, kilusiam iš Kulvos apylinkėse gyvenusių bajorų šeimos. Tai vienas iš ryškiausių XVI a. Lietuvos ir Europos kultūros ir švietimo veikėjų, lietuviškos raštijos pradininkas, pirmosios aukštesniosios mokyklos Lietuvoje steigėjas.

Aišku, daugiausiai apie Jonavos istoriją sužinojome aplankę Jonavos kultūros centro krašto muziejaus ir turizmo informacijos centrą, kuris įsikūręs buvusioje senojoje Arklių pašto stotyje. Turizmo informacinio centro darbuotoja Vijolė Šadauskienė pradėjo pasakojimą nuo pastato istorijos. Kaip ir Ukmergės, Jonavos pašto stoties pastatas yra klasicistinio stiliaus, statytas XIX a. viduryje, tiesiant kelią tarp Sankt Peterburgo ir Varšuvos. Iki kelio atidarymo Nerimi pro Jonavą buvo plukdomi sieliai ir kitos prekės. Vandens kelių reikšmė sumenko nutiesus Sankt Peterburgo-Varšuvos traktą, kuriuo keliavo pašto siuntos, įvairūs kroviniai, garbūs svečiai. Tuomet Jonavoje suklestėjo arklių transportas ir su juo susiję amatai, verslai.

Kaip pasakojo gidė, Jonava yra gana jaunas miestas, pradėjęs formuotis tik XVIII a. pirmojoje pusėje. Miesto įkūrėjais laikomi didikai Kosakovskiai. 1750 m. Domininko Kosakovskio žmonai Marijonai Kosakovskienei-Zabielaitei Augustas III suteikė privilegiją įkurti Jonavos miestelį, leisti jame turgus ir prekymečius, kviesti įvairių religijų žmones apsigyventi mieste. Buvo stengiamasi pritraukti kuo daugiau žydų, kaip gerų verslininkų atnešamą naudą miestui. Vyskupui Juozapui Kazimierui Kosakovskiui tapus Jonavos globėju buvo pastatyta sinagoga, paskirtas atlyginimas rabinui. Jonavos pavadinimas miestui buvo suteiktas pagal mirusio Marijonos vyro Dominyko Kosakovskio tėvo Jono vardą. Miesto gimtadienis švenčiamas rugpjūčio 8 d., kaip sakė Vijolė, kad pagerbti Dominyką Kosakovskį, nes tą dieną yra Dominyko vardadienis. Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios, statytos 1793 m., rūsyje esančioje kriptoje palaidota miesto įkūrėja Marijona Zabielaitė-Kosakovskienė, vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis, Napoleono adjutantas Juozapas Antanas Kosakovskis, kiti giminės atstovai.

Patogioje vietoje prie pagrindinių kelių, vedusių į Vilnių, Kauną, Ukmergę ir Kėdainius, įsikūręs daugiatautis prekybinis miestas garsėjo javų ir kitų maisto produktų prekyba, didelėmis mugėmis. Aišku, kaip ir daugelis medinių namų miestai, taip ir Jonava, ne kartą degė, o II pasaulinio karo metu buvo visai sugriauta. Tačiau, kaip minėjo gidė, miestas nuolat auga ir gražėja, pritaikytas laisvalaikiui ir sportui. Nutiesta 25 kilometrai dviračių ir pėsčiųjų kelių, yra Sporto arena, renovuotas stadionas, įrengtas sporto ir pramogų Joninių slėnis. Gidė minėjo rajone esančius dvarus, piliakalnius, bažnyčias, Jonavos „Europą“ (Šveicariją, Paryžių, Londoną, Veneciją). Tapo aišku, kad yra daug įdomių vietų, kurias būtų verta aplankyti. Visi gavome po lankstinuką „Jonava“ (turistinis žemėlapis, nauji dviračių takai), atvirlaiškių su Jonavos vaizdais. Ekskursija pravesta nemokamai.

Laikas ragino vykti į Jonavos bočių organizuojamą renginį, kuris vyko Joninių slėnyje. Kasmet čia rengiamos Joninės. Vyksta Joninių misterija „Esame baltai“. Per šią šventę Jonava pakeičia savo miesto pavadinimą į „Jonų Respublika“. Žiemą veikia slidinėjimo trasa, yra dviračių takai. Įrengtas amfiteatras, pagalbinės patalpos.

Į šventę rinkosi žiūrovai, meno kolektyvai iš Elektrėnų, Kauno, Utenos, Kėdainių bendrijų. Dalyvius sutiko ir eigoje koncertavo ansamblis „Rapsodija“ (vad. Edvardas Ratautas). Sveikinimo žodžius Jonavos bočių jubiliejaus proga tarė Kajatonas Šliogeris, LR Seimo narys Eugenijus Sabutis, mero pavaduotoja Birutė Gailienė, Jonavos TAU (Trečiojo amžiaus universiteto) atstovai. Buvo daug dovanų, padėkų, gėlių. Koncerto metu sveikinimo žodžius tarė visų dalyvaujančių kolektyvų vadovai, klubo „Viltis“ Garbės pirmininkė Valerija Naraškevičienė. Klubui atstovavo vokalinis ansamblis „Gija“. Visi dalyviai sudainavo bendrą Vytauto Kernagio dainą „Mūsų dienos, kaip šventė“. Trumpas lietus nesutrukdė šventei. Nuolat švietė saulė, ir šventės pabaigoje paleisti fejerverkai sunkiai matėsi, bet gerai girdėjosi.

Toliau bendravome prie vaišių stalo. Su visais atsisveikinome, nes nebeplanavome susitikimų. O kėdainiškiams sakėme „iki pasimatymo“, nes su jais susitiksime edukacinėje programoje Pelėdnagiuose rugsėjo mėnesį.

Kadangi grįžtant namo buvo pakeliui, tai užsukome į „Lokės pėdą“, nes beveik niekas nebuvo ten buvęs. Tik žinojome, kad tai didžiausią patirtį turintis nuotykių parkas Lietuvoje, kuriame savo baimes nugalėjo jau daugiau nei 266 tūkstančių dalyvių, kaip rašo jų tinklalapis. Viską apžiūrėję nusprendėme, kad mūsų sąskaita dalyvių skaičius nedidės. Tačiau pasivaikščioję, beveik visą dieną išbuvę gamtoje su gera nuotaika grįžome į namus.

Janina Badokienė

 

Previous articleMuzikos ir kino vakaras „Vasara buvo vakar…“ prie piliakalnio
Next articleMokytojai vienai dienai virto mokiniais

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here