Generalinis prokuroras pradėjo sprendimų, kurie įgalintų atsakingas teisėsaugos grandis veikti gyventojų interesams atliekant tyrimus dėl mirties priežasties nustatymo, paiešką

Nepagrįstai didelio tyrimų dėl mirties priežasties nustatymo kiekio problemą keliantis šalies generalinis prokuroras Darius Valys pareikalavo atsakingų institucijų pareigūnus išanalizuoti priežastis, kodėl policija ir teismo medicinos ekspertai skundžiasi dideliais darbų krūviais, o mirusiųjų artimieji ir toliau susiduria su problemomis, norėdami gauti mirties liudijimą ar atsiimti kūną laidojimo apeigoms. Tokį sprendimą naujasis prokuratūros vadovas priėmė susitikęs ir išklausęs Teismo medicinos instituto vadovą A. Pauliukevičių bei policijos generalinio komisaro pavaduotoją V. Račkauską.

„Valstybės pareiga aiškintis asmenų mirties priežastį neturi tapti jų artimųjų finansine problema“, – teigia generalinis prokuroras, skeptiškai vertinantis policijos, teismo medicinos ekspertų, sveikatos apsaugos sistemos valdininkų, šeimos gydytojų ir laidotuvių paslaugas teikiančių bendrovių požiūrį į nusistovėjusią praktiką. Pasak generalinio prokuroro, prokuratūroje gaunami skundai rodo gyventojų nepasitenkinimą dirbtinėmis biurokratinėmis kliūtimis patiems organizuoti artimųjų laidotuves, atsisakant jiems nebūtinų teismo medicinos ir brangiai apmokestintų ritualinių paslaugų, nes tik nedidelė dalis žmonių mano, kad jų artimieji buvo nužudyti ir pageidauja papildomo teisėsaugos tyrimo.

Pagal šiuo metu galiojančią reglamentaciją mirusiojo artimieji privalo pasirūpinti mirties liudijimu, tačiau, jei mirusysis sirgo lėtine liga ir ilgesnį laiką nesilankė pas šeimos gydytoją, gauti tokį liudijimą tampa problema. Šeimos gydytojui, į kurio tiesiogines pareigas neįeina lavonų apžiūra, ar greitosios pagalbos gydytojui išskubėjus į kitą iškvietimą ir atsisakius tokį dokumentą išduoti, artimieji priversti kreiptis į policiją, o šie savo ruožtu – į teismo medikus. Policijos vadovai teigia, kad visi pradėti tyrimai turi būti juridiškai įforminti ir apskaityti, kas didina policijos pareigūnų biurokratinio darbo apimtis. Teismo medicinos instituto direktorius skundžiasi, jog įstaigai nepakanka valstybės skiriamų asignavimų, dėl didelių darbų krūvių užsitęsia ekspertizių terminai, nyksta teritoriniai medicinos ekspertų padaliniai – šiuo metu iš esmės investuojama ir kokybiškai veikia tik dviejų didžiųjų miestų – Vilniaus ir Klaipėdos valstybinės (iš mokesčių mokėtojų išlaikomos) ekspertinės įstaigos padaliniai. Generalinis prokuroras D. Valys įsitikinęs, kad mirties liudijimų išdavimas turėtų būti ne policijos, bet sveikatos priežiūros sistemos pareigūnų rūpestis.