2015 metai paskelbti Etnografinių regionų metais. Jų pradžia paminėta sausio 19 dieną, kai visoje Lietuvoje buvo prisimintos regionų ypatybės, regionams būdinga apranga, dainos, papročiai. Mūsų rajone šie metai prasidėjo renginiu Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyriaus senųjų amatų edukacijų centre. Čia nuaidėjo, nuskambėjo Etnografinių regionų metų atidarymo renginys „Aukštaitiškoj gryčioj Valstybės lopšys“.
Renginio pradžioje pagerbta išdidžiai ant sienos kabanti Aukštaitijos vėliava. Jos centre – Aukštaitijos herbas. Jo sidabriniame lauke vaizduojamas raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju dešinėje rankoje. Raudona vėliavos spalva reiškia gyvybę, meilę, drąsą, kraują, pralietą už Tėvynę, sidabriška – kilnumą, sąžiningumą, dorumą. Kadangi Aukštaitija buvo Lietuvos krikšto, pradėto Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Jogailos, lopšys, todėl jos herbą laiko angelai išaukštindami bei simboliškai saugodami šį kraštą. Herbo apačioje lotyniškai užrašyta: „PATRIAM TUAM MUNDUM EXISTIMA“, kuris lietuvių kalboje reiškia „Savo Tėvynę laikyk visu pasauliu“.
Herbo etalono autorius – Rolandas Rimkūnas. 2006 metų liepos 5 dieną Lietuvos heraldikos komisijoje buvo patvirtinti Aukštaitijos heraldiniai ženklai – herbas ir vėliava. Jie sukurti remiantis karaliaus Žygimanto Augusto laikų Lietuvos mažuoju antspaudu.
Pradedant reginį, prisiminta, kad rajono kultūros įstaigų, seniūnijų atstovai, renginio svečiai susirinko Užugiryje. Tai Lietuvos širdis, kurioje išsilaikė papročiai, dainos, skudučiavimas. Čia gimė ir pirmasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona.
„Šilo“ pagrindinės mokyklos mokytoja Janė Juzėnienė prisimindama įvairias tarmes papasakojo, kad Lietuvoje yra 15 tarmių ir daugiau 100 protarmių. Ukmergės rajonas yra trijų tarmių – panevėžiškių, anykštėnų ir širvintiškių susiliejimo vietoje. Todėl ir Ukmergės rajono įvairiose vietose galima išgirsti įvairias tarmes ir protarmes.
Įvairias tarmes ir protarmes susirinkusieji išgirdo seniūnijų atstovams pasakojant apie jų seniūnijas. Buvo galima sužinoti ir retų faktų, pavyzdžiui, Vidiškiuose į garso takelį buvo įrašyta pirma Lietuvoje sutartinė. Susipažinus su seniūnijomis ir skambant sutartinei, atliekamai Kultūros centro folkloro ansamblio „Pyniava“ sutartinių giedotojų grupės, seniūnijų atstovai su savimi atsivežtus paukštelius „apgyvendino“ palubėje įsikūrusiuose soduose. Paukšteliams nutūpus savo vietose visi susirinkusieji skudučiavo, taip bandydami prakalbinti paukštelius.
Kraštotyros muziejaus darbuotojos – Kristina Darulienė ir Birutė Gelumbeckienė pynė juostą mėtant maišelius, B. Gelumbeckienė, kviesdama ragauti ką tik iškeptos duonos, priminė papročius susijusius su duona, pasakojo apie jos kepimą, duonos vietą žmogaus gyvenime. Ir pasiūlė pažiūrėti pas ką „apšerpetoję“ nagai. Kadangi tokių neatsirado, buvo padaryta išvada, kad duonos plutelių niekas nemėto.
Pirmajame Etnografinių regionų metų renginyje dar buvo daug ko. Giedant sutartinę lietuvaitei buvo užrištas nuometas, susirinkusieji klausėsi „Pyniavos“ muzikos ir dainų, skanavo taujėniškių žirnių košės, užugirietiškos duonos ir ukmergietiško sūrio. Renginio akimirkas tiesiogiai rodė LRT televizija.
Tai pirmas metų susibūrimas. Tačiau ne paskutinis. Susirinkusiems išdalintame Ukmergės rajono renginių gide – per 50 įvairių renginių. Ukmergės kultūros centras ir jo filialai, Ukmergės r. Vlado Šlaito viešoji biblioteka ir jos kaimo padaliniai, Ukmergės kraštotyros muziejus ir jo skyriai visus metus rengs parodas, susitikimus, edukacinius užsiėmimus, šventes, skirtas Etnografinių regionų metams.
Arvydas Pėšina
{eventgallery event=’114660006053230309490@6106476402599311201′ attr=images mode=imagelist max_images=24 thumb_width=50 }
