Šių metų pradžioje Švietimo mainų paramos fondas organizavo profesinio orientavimo projektų konkursą. Lietuvos institucijos ir organizacijos pateikė 224 paraiškas, finansavimas paskirtas 16 projektų. Tarp laimingųjų ir „Šilo“ pagrindinės mokyklos karjeros ugdymo koordinatorės Editos Januškevičienės parengta paraiška. Iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas, finansuota pažintinė ekskursija į antrines žaliavas perdirbančias įmones.
Į ekskursiją vyko 6 – 7 klasių moksleiviai, aktyviai dalyvaujantys tarptautiniame Comenius projekte „Vartokime ir rūšiuokime atsakingai. Už atliekų perdirbimą, piliečiai!“, taip pat socialiai remtini vaikai. Mokinius lydėjo mokytojos Edita Januškevičienė, Laimutė Nazimovienė, Janė Juzėnienė.
Pirmiausia aplankėmė netoli Vilniaus įsikūrusią buitinės technikos, elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonę („EMP recycling“). EMP – didžiausia tokio tipo įmonė Baltijos šalyse. Joje perdirbamos atliekos, surinktos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje.
Įdomi ir pamokanti įmonės susikūrimo istorija. Daugiau nei prieš 10 metų vienas sumanus studentas sugalvojo, kaip iš įvairių jau nebenaudojamų mikroschemų galima būtų surinkti auksą ir kitus tauriuosius metalus. Jis įsigijo Galinės kaime buvusias arklides ir pradėjo veiklą, kuri per palyginti neilgą laiką labai išsiplėtojo. O gabusis studentas ir šiandien yra vadovas šios įmonės, kurios turimos technologijos ir įrenginiai per metus gali perdirbti iki 20 000 tonų elektronikos atliekų, 500 tonų automobilių katalizatorių, 1 000 tonų laidų ir kabelių.
Mokiniai stebėjo, kaip veikia daugybė mechanizmų: kabelių perdirbimo įrenginys, elektronikos smulkintuvas, katalizatorių malūnas ir kt. Apžiūrėjo, kaip išrenkami seni kompiuteriai, iš šaldytuvų išsiurbiamas freonas, iki mažiausių trupinėlių sumalamas kabeliuose buvęs varis, atskiriami taurieji ir juodieji metalai, plastmasė ir kt. Perdirbtas antrines žaliavas įmonė parduoda Alytaus šaldytuvų gamyklai „Snaigė“, eksportuoja į Vokietiją ir kitas Europos valstybes, net į Kiniją. Visus darbus atlieka 200 darbuotojų.
Antrasis aplankytas objektas – Grigiškių popieriaus fabrikas, skaičiuojantis daugiau kaip pusantro šimto savo gyvavimo metų. Fabrike gaminamas tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai ir servetėlės, gofruotasis kartonas. Popieriaus ir gofruotojo kartono gamyba yra susijusi su aplinkosauga: jie gaminami perdirbant antrines žaliavas — makulatūrą. Tokiu būdu mažinamas atliekų kiekis Lietuvoje, kaimyninėse valstybėse ir prisidedama prie miškų išsaugojimo.
Gamybos procesas fabrike nenutrūksta dieną ir naktį. Elektroniniai prietaisai, valdomi darbuotojų, makulatūrą drėkina, mala, paskleidžia plonyčiu sluoksniu, džiovina, susuka į didžiulius apie 3 tonas sveriančius rulonus. Taip paruošiamas pirminis produktas, iš kurio kiti automatiniai mechanizmai pagamina ir supakuoja tualetinio popieriaus, popierinių rankšluosčių rulonėlius, nosinaites, servetėles. Visą šį procesą mokiniai susidomėję stebėjo, klausėsi pasakojimo, gavo dovanų.
Abiejų įmonių veikla padėjo mokiniams įsitikinti, kad atliekas rinkti, rūšiuoti būtina, nes jos turi vertę, o tinkamai jas tvarkant padedama išsaugoti švarią aplinką.
Įdomūs susitikimai mokinių laukė Aplinkos ministerijoje. Mus pasitiko Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėja Raminta Radavičienė. Ji papasakojo, kad Lietuvoje anksčiau buvo 300 regioninių sąvartynų, kurie teršė aplinką. Atsižvelgus į ES sąvartynų tvarkymo direktyvą palikta 11 modernių sąvartynų. Aplinkos ministerija siekia, kad tvarkant atliekas būtų laikomasi kultūringo, taupaus vartojimo filosofijos. Pirmiausia reikia stengtis vengti atliekų – nenaudoti vienkartinių plastikinių maišelių, pirkti, pavyzdžiui, dantų pastą ir kitus gaminius be kartoninės pakuotės ir t. t. Indus, buitinę techniką ir kt. daiktus naudoti pakartotinai – prie to gali prisidėti sendaikčių turgūs. Antrines žaliavas – popierių, plastiką, stiklą ir kt. – stengtis perdirbti ir tai galima daryti neribotą skaičių kartų. Todėl atliekas būtina rūšiuoti. Jas galima panaudoti energijai gauti – greitai atsiras tokios energiją gaminsiančios įmonės Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje. Tik tas atliekas, kurių negalima panaudoti minėtais keturiais būdais, galima vežti į sąvartynus. Anot lektorės, kiekvienas pilietis turi suprasti, kad atliekos ne tik kelia problemas, bet ir suteikia galimybių.
Ministerijos Vandenų departamento darbuotojas Irmantas Valūnas kalbėjo apie tai, kad Lietuvos gyventojai vartoja labai kokybišką požeminį geriamą vandenį. Vanduo iš čiaupo pats tinkamiausias maistui gaminti, gerti. Lektorius skatino nesižavėti į plastikinius butelius supilstytu vandeniu. Viena, jis yra labai brangus, antra, ilgiau pastovėjusiame tokiame vandenyje atsiranda plastiko sudedamųjų dalių, kurios kenkia sveikatai. Tačiau paviršinio vandens telkinių užterštumas yra didelė problema. Bėda, kad paviršinis vanduo patenka į gyventojų šulinius. Pašnekovas teigė, kad mes visi galime prisidėti prie vandens telkinių švarinimo: žemės ūkyje mažiau naudoti mineralinių trąšų, riboti chemikalų naudojimą buityje, neteršti upių, upelių ir jų pakrančių šiukšlėmis.
Su mokiniais bendravo ir Gamtos apsaugos deparatmento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas, rašytojas Selemonas Paltanavičius. Jis labai nuoširdžiai mokė vaikus džiaugtis gamta, ją stebėti, suprasti. Teigė, jog įstatymai neišsaugos gamtos. Žmogus turi ją saugoti. Pats didžiausias išbandymas žmogui – vieno buvimas gamtoje, kai niekas tavęs nemato, o tu pats turi žinoti, kaip elgtis. Svarbiausia gamtai nepakenkti, nes joje viskas labai protingai subalansuota. Rašytojas sakė, jog kartą suskaičiavo miške numestame butelyje 1800 žuvusių vabaliukų. Štai kaip kenkia gamtoje paliktos šiukšlės.
Mokinius pašnekovai sudomino, atsakė į jų klausimus apie šiukšlių rūšiavimą, išvežimą iš kaimo vietovių, šulinių vandenį ir kt. Mokinių klausimai parodė, kad aplinkosauga jiems aktuali.
Išvyka į antrines žaliavas perdirbančias įmones, susitikimu su specialistais siekta labai svarbių tikslų – ugdyti mokinių vartojimo kultūrą, gilinti ekologijos žinias, paskatinti įsijungti į Aplinkos ministerijos vykdomą smulkios elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo projektą „Mesk į konteinerį“. Mokiniams ekskursija – puiki praktinė ekologijos pamoka, kurioje įgyta patirtimi jie galės pasidalinti su rudenį į „Šilo“ mokyklą atvyksiančiais Comenius projekto partneriais iš Belgijos, Prancūzijos (Gvedelupos), Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos.
Ši projektinė veikla buvo finansuota iš Mokymosi visą gyvenimą programos, kurią Lietuvos Respublikoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Ši medžiaga atspindi projekto vykdytojų, bet ne Švietimo mainų paramos fondo, Europos Komisijos ar jos institucijų požiūrį. Europos Komisija neatsako už šios medžiagos turinį bei už galimą informacijos panaudojimą.
Mokytoja Janė Juzėnienė
