Ukmergės, Molėtų, Širvintų ir Švenčionių vietos veiklos grupės įgyvendina projektą „Molėtų, Širvintų, Švenčionių ir Ukmergės rajonų dviračių maršrutas – galimybė kaimo ekonominės veiklos įvairinimui“, finansuojamą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“.
Projekto koordinatorius – Ukmergės rajono vietos veiklos grupė.
Projektas yra skirtas kaimo gyventojų verslumui bei paslaugų plėtrai skatinti, didinti ne žemės ūkio veiklų įvairovę kaimo vietovėse. Projektu taip pat bus sprendžiamos kaimo gyventojų užimtumo, verslumo trūkumo kaime problemos.
Viso projekto vertė – 500 000 Lt. Tai visų projekto dalyvių bendri pinigai, kiekvieno miesto Vietos veiklos grupės prisidėjo su konkrečiu savo įnašu – nuo 100 tūkst. iki 150 tūkstančių litų.
Pirmasis šio projekto informacinis renginys, supažindinantis su šiuo projektu vyko kovo 22 d. Ukmergės rajono savivaldybėje.
Projektą pristatė Ukmergės VVG projektų vadovė Klavdija Stepanova. Kaip pasakojo projektų vadovė, šiuo metu jau yra sudarytas preliminarus dviračių maršrutas, kuris sujungs visus keturis miestus partnerius.
„Prieš sudarant maršrutą Ukmergės rajone, buvome susitikę su mūsų Ukmergės rajono dviratininkais entuziastais, kurie puikiai žino visus Ukmergės rajono keliukus ir takelius. Stengėmės, kad šis maršrutas apimtų jau dviratininkų nuo seno pamėgtas vietas. Maršrutas Ukmergės rajone prasidės nuo Molėtų, Balninkų miestelio, eis pro Valus, Žemaitkiemį, link Ukmergės, per Varinės kaimą, Kopūstėlius, Veprius, tada per Pabaiską, Gelvonus bus jungiamąsi su Širvintų rajonu,” – pasakojo K.Stepanova.
Iš salės pasigirdus klausimams ir pasiūlymams dėl kitų maršrutų, buvo atsakyta, kad maršrutas dar tik preliminarus ir jį dar galima šiek tiek koreguoti, todėl visi pasiūlymai yra priimami ir sveikintini.
VVG projektų vadovė iš karto visus perspėjo, kad šis projektas nėra infrastruktūrinis projektas, nes suprantama, kad iš projektui skirtų pinigų tikrai neįmanoma nutiesti trasų nei atlikti kitų stambesnių darbų.
„Projekto pradžioje buvo galvojama maršrute pastatyti kelio ženklus. Tačiau pradėjus diskutuoti dėl kelio ženklų, buvo kreiptąsi į Kelių direkciją, kur sužinota, kad dabar keičiasi kelių ženklinimo nuostatai, taisyklės griežtėja, o kadangi dviračių maršrute bus rajoniniai keliai, bus kertama autostrada, buvo nuspręsta atsisakyti šios minties, o vietoje jos sugalvoti kitą veiklą,” – pasakojo K.Stepanova.
Projekto veiklos tikslams pasiekti planuojamos tokios veiklos:
1. Informacinių renginių organizavimas. Tai įvairūs informaciniai renginiai skirti projekto tikslų ir galimybių pristatymui. Vienas iš tokių renginių kaip tik ir buvo šio susitikimo organizavimas.
2. Įgarsinimo įrangos, paviljonų, baldų paviljonams įsigijimas. Šiuo tikslu siekiama įsigyti kokybiškos įrangos, organizuojant renginius: muges, šventes. Bendraujama su Ukmergės kultūros centro darbuotojais, nes iš kito projekto gaunami paviljonai, todėl planuojama, kad tie visi paviljonai būtų panašūs, vienodos stilistikos ir vykstant rajone dideliems renginiams būtų galima kooperuotis. Taip pat paviljonai bus naudojami projekto metu mokymo organizavimams, pristatymams ir pan.
3. Mokymų organizavimas. Tai viena svarbiausių šio projektų veiklų. Planuojama, kad mokymuose dalyvaus apie 96 žmones visuose keturiuose projekte dalyvaujančiuose rajonuose. Jei mokymuose norės dalyvauti daugiau žmonių, nei numatyta projekte, bus vykdoma atranka, pirmenybę teikiant tiems, kurie teikia paslaugas arčiausiai numatyto maršruto esančiose vietose. Planuojama formuoti dvi grupes po 12 žmonių. Pirmoji grupė būtų žmonės, kurie jau teikia kažkokias paslaugas, jau ėmęsi verslumo ir nori tik plėsti savo verslą. Antroji grupė būtų žmonės, kurie turi idėjų, galbūt ir išteklių (pastatai, žemė gražioje vietoje).
„Mokymams organizuoti skelbsime viešuosius pirkimus ir vieną iš sąlygų bus, kad tai nebūtų įprasti mokymai, kai susirenka 30-40 žmonių, paskaitomas pranešimas ir viskas. Norima, kad tai būtų praktiniai užsiėmimai, kurie vyktų įvairiuose projekto partnerių rajonuose, kad būtų galima pasisemti kuo įvairesnės patirties, nes kiekvieno partnerio patirtis yra skirtinga. Taip pat norima, kad mokymai būtų kuo daugiau individualūs, kad būtų pateikiama ne tik teorija, bet kiekvienas konsultantas padėtų žmogui, norinčiam pradėti verslą, nuo…iki…,” – dalinosi projekto detalėmis K.Stepanova.
Bus vykdomi ir gido mokymai, į kuriuos taip pat bus atranka. Iš viso 4 rajonuose bus apmokyta 12 žmonių.
4. Dviratininko gido išleidimas. Projekto metu kiekvienas projekto partneris rinks informaciją apie savo rajoną ir visa tai bus išleista popieriniais leidiniais, kuriuose bus visa informacija apie tame rajone teikiamas paslaugas, lankytinas vietas ir pan. Planuojama įtraukti visus to rajono amatininkus. Ketinama išleisti 12 000 vnt. dviratininkų gidų.
5. Interaktyvaus žemėlapio sukūrimas. Jame bus publikuojamas visas maršrutas, maršruto „kirtimo” galimybės, lankytinos vietos ir objektai, informacija apie apgyvendinimo ir maitinimo įstaigas, taip pat apie tradicinius rajonuose vykstančius renginius. Planuojama, kad norimą dalį žemėlapio su nustatytu maršrutu bus galima atsispausdinti, įkrauti į savo telefoną.
6. Informacinių terminalų įrengimas. Juose bus talpinamas interaktyvus žemėlapis, visa informacija apie rajoną, jo lankytinus objektus, veikiančius verslininkus ir pan. Bus įdiegtos specialios programos, kurios leis greitai ir patogiai valdyti informaciją. Naudojantis šiais terminalais, turistai galės virtualiai „pravažiuoti” visą maršrutą, pamatyti kokie lankytini ir kiti objektai patenka į šį maršrutą. Iš viso planuojama atidaryti 10 terminalų. Po tris Ukmergėje ir Molėtuose bei po 2 – Širvintose ir Švenčionyse. Ukmergėje pagrindinis terminalas būtų prie Turizmo ir verslo informacijos centro, kitų dviejų vieta bus parinkta pagal tai, kurioje maršruto dalyje yra didžiausias paslaugų spektras ir pan.
7. Maršruto atidarymo renginių organizavimas. Tai yra viena iš pagrindinių informacijos skleidimo apie sukurtą „produktą” priemonių. Kiekviename rajone bus organizuojami maršruto atidarymo renginiai. Atidarymo metu bus pristatomi mokymai, jų rezultatai, pateikiamos mokymo dalyvių idėjos, pristatomos maršruto teritorijoje teikiamos paslaugos turistams, veikiančios kaimo turizmo sodybos ir kitos apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos ir pan. Taip pat bus pristatytas interaktyvus žemėlapis, terminalai ir jų galimybės.
8. Dviračių maršruto logo sukūrimas ir įregistravimas. Logo yra būtinas dviračių maršrutui viešinti. Šiuo projektu siekiama sukurti dviračių maršrutą su jo Logo, kuris viešintų kaimo gyventojų vykdomus verslus, teikiamas paslaugas, gaminamus produktus ir pan. Logo bus įregistruotas Registrų centre, juo, su partnerio sutikimu, galės naudotis verslininkai, norėdami pristatyti savo paslaugas.
Projekto trukmė: 1,5 metų. Atidarymo renginiai planuojami 2014 metais 07-09 mėn.
Informaciniame renginyje lankėsi ir projekto partneriai Molėtų VVG pirmininkas Virgilijus Šironas bei projektų vadovė Violeta Navickienė.
V.Šironas trumpai papasakojo apie dviračių turizmo ypatumus ir pačius dviratininkus. Pasak V.Širono, dviračių turizmas yra sparčiai populiarėjanti turizmo šaka. Dviratis jau ateina ir į lietuvio gyvenimą. Kadangi dviračių turizmas yra specifinė šaka, ją organizuojant reikia žinoti jos specifiką.
Šiame projekte pirmininkas siūlė naudotis tokiais principais: atskleisti kuo daugiau to ką turime, su kuo mažesnėmis sąnaudomis, naudoti kuo daugiau vietinių išteklių bei veikti kartu su bendruomenėmis, organizacijomis, o ne atskirai, nes veikiant kartu, galima pasiekti daugiau, taip pat būtina nesustoti vietoje, o pastoviai ieškoti naujų idėjų.
Dviračių turistas Centrinėje Europoje, tai vidutinio amžiaus (48 m.) žmogus, turintis universitetį išsilavinimą, daugiausia dirbantis sėdimą darbą ir turintis didelę kelionių patirtį. Jo mėgstama nakvynė yra viešbučiuose, kempinguose, autentiškose kaimo sodybose. Labiausiai nemėgsta perdėto modernumo ir nekokybiškų paslaugų. Jiems reikia būtiniausio komforto, įdomaus kelionės tikslo ir saugumo.
Lietuvoje dviračių turistas skirstomas į dvi grupes: jaunimą (18-25 m.) ir subrendusius (35-50 m.), pusė iš jų turi aukštąjį išsilavinimą, apie 80 proc. žygeivių yra iš didžiųjų miestų. Dažniausiai keliauja savaitgaliais, švenčių dienomis, per atostogas ir užtrunka nuo 3 iki 10 dienų. 60 proc. dviratininkų yra vyrai, 40 proc. – moterys. Kelionių patirtis nėra didelė.
Statistiškai paskaičiuota, kad 2010-2012 metais dviratininkams kelionėje reikėjo išleisti nuo 10 iki 150 Lt, iš jų 30 proc. teko nakvynei, 50 proc. maistui, gėrimams, 15 proc. muziejams, lankytinoms vietoms, 5 proc. kitoms smulkioms išlaidoms. Paprastai dviratininkų išlaidos yra 20 proc. didesnės nei keliaujantiems automobiliu, kadangi dviratininkas negali vežtis daug daiktų kartu su savimi.
Pagrindinė šio turizmo rinka yra Vilnius, Kaunas, Klaipėda, ten yra susitelkę daugiausia dviratininkų.
Planuojančiam kelionę dviratininkui, pirmiausia reikia informacijos, dviračių maršrutų žemėlapių, kelionių gidų, gero kelio maršrute (priklausomai nuo grupės poreikio), maitinimo ir nakvynės vietų, įdomių lankytinų vietų, dviračių nuomos, pardavimo, remonto punktų, kelionės organizatorių.
Lankytinoms vietoms keliami reikalavimai: graži gamta, gražūs senamiesčiai, muziejai, dvarai, kiti kultūros objektai, festivaliai, šventės, restoranai, kavinės, klubai, sovietinės kultūros egzotika.
Dviračių turisto poreikiai: patogi nakvynė su dušu (1 dienai), maitinimas 1-2 kartus per dieną, galimybė išsidžiovinti rūbus, saugi vieta dviračiui ir daiktams, techninė pagalba kelyje, informacija apie maršrutą.
Apklausus dviratininkus paaiškėjo, kad 87 proc. maršrute nori gražių vaizdų, 81 proc. sporto ir judėjimo, 70 proc. pabėgti nuo automobilių eismo, 42 proc. pažinti kultūros paveldą.
Nemažai liaudyje sklando ir prasimanymų, kurie su realybe dažnai neturi nieko bendro:
1. Mitas. Visi dviračių turistai miega palapinėse ir yra neturtingi. Tiesa. Nakvynės vietos priklauso nuo to, kas pasitaiko maršruto kelyje, ką suplanavęs pats turistas ir jo pomėgių. Taip pat dažno dviračių turisto dviratis yra net brangesnis nei mūsų keliuose riedantys automobiliai. Statistiškai dviračių turistas yra vidutines pajamas gaunantis pilietis.
2. Mitas. Sodybose apsistos savaitei. Tiesa. Dažniausiai dviračių turistai apsistoja 1-2 dienoms. Išimtis, jei maršrutas apima gretimas teritorijas ir turistas gali grįžti į tą pačią nakvynės vietą.
3. Mitas. Dviratininkai pravažiuos visur ir aplankys viską. Tiesa. Nereikia tikėtis, kad įrengus maršrutą, dviratininkas įveiks jį visą ir aplankys viską. Paprastai žmonės jau iš anksto susidaro kelionės tikslus ir lankosi tik ten, kur jiems įdomu.
4. Mitas. Ypatingos reikšmės lankytini objektai – memorialai, kapai, gimtinės. Tiesa. Tokie objektai, kaip nebūtų kitiems keista, yra kaip tik dviračių turistų retai lankomi.
5. Mitas. Jie ypatingi ir visi vienodi žmonės. Tiesa. Dviračių turistai yra tokie patys žmonės kaip ir bet kurie kiti, kiekvienas su savo pomėgiais, norais ir įpročiais.
6. Mitas. Iš dviračių turistų visi užsidirbs. Tiesa. Vien iš dviračių turizmo verslo išgyventi neįmanoma, tai gali būti tik papildoma veikla.
vilkmerge.lt
