Per mokinių rudens atostogas ugdymo įstaigų vadovai, rajono tarybos atstovai, savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus specialistai buvo išvykę į Estijos Polvą miestą. Čia domėtasi Estijos švietimo sistema, susipažinta su mokyklomis, vaikų lopšeliais-darželiais, sistema palyginta su Lietuvos.
Nuvykus į Polvą pirmiausia susitikta su savivaldybės meru, kurio administracija įsikūrusi Kultūros rūmuose. Kiti savivaldybės padaliniai – kituose pastatuose. Esmė tame, kad savivaldybės pastato nėra. Jo atsisakyta, kadangi nuspręsta jog taip pigiau. 9,5 tūkstančio gyventojų turinčioje savivaldybėje yra 23 tarybos nariai, meras turi 2 pavaduotojus. Savivaldybės pagrindinėje gyvenvietėje gyvena 6,5 tūkstančio gyventojų. 2015 metų savivaldybės biudžetas – daugiau 12 milijonų eurų. Planuojamas 2016 metų savivaldybės biudžetas – beveik 17 milijonų eurų. Dalį šių lėšų lemia investicijos į savivaldybę.
Mieste veikia gimnazija su 627 mokiniais, pagrindinė mokykla, kurioje 162 mokiniai, darželis su 2013 metais pastatytu mokyklos priestatu. Šį kompleksą lanko 246 vaikai. Taip pat veikia vaikų lopšelis – darželis. Netoli miesto, pagal Valdorfo sistemą, veikia privatus vaikų darželis ir mokykla. Juos lanko 91 vaikas. Taip pat yra neįgaliesiems vaikams skirtos vaikų darželio ar mokyklos grupės. Polvoje taip pat veikia muzikos (133 mokiniai), meno (102), sporto (290) mokyklos.
Pirmiausia ukmergiškiams buvo aprodyti kultūros rūmai, kuriose dirba 12 darbuotojų. Juose nustebino renovuota salė su galimybe žiūrėti 3D kino filmus, talpinanti 400 žiūrovų. Spektakliai ir koncertai rūmuose būna tik keletą kartų per mėnesį.
Gimnazijoje aplankyta nauja sporto salė, kuri pagal poreikį gali būti padalinta į tris dalis ir kiekvienoje jų vykti atskiros treniruotės. Salė nauja, o sena salė padalinta į du aukštus, antrame aukšte įsikūrusi valgykla.
Susitikimuose su ugdymo įstaigų vadovais pažymėta, kad visi vaikai mokyklose Estijoje valgo nemokamai. Kaip pasakojo estai, iš pradžių maitinimas, kaip ir daugelyje mūsų mokyklų, buvo atiduotas į privačias rankas. Tačiau tai nepasiteisino ir maitinimą perėmė savivaldybė.
Neįgaliųjų mokyklą mokiniai gali lankyti nuo 7 iki 19 metų. Čia ateina 12 vaikų su fizine ar protine negalia. Jie lipdo iš molio, piešia, juda, mokosi, jų paslaugoms vonia, baseinas. Vaikai čia gali gyventi nuo pirmadienio iki penktadienio, o jais rūpinasi 23 žmonės.
Aplankyta įstaiga yra tik pusiau lopšelis-darželis. Viename, renovuotame korpuse tebėra maži vaikai, tačiau naujame, pastatytame tik 2013 metais, korpuse – pradinė mokykla. Šalia be sutvarkyto sporto aikštyno – lauko klasės, kuriose galima mokytis šiltuoju metų laiku. Pati mokykla neįprastos formos. Visos durys ir viena siena į klases – stiklinės, kiekvienai klasei skirta atskira erdvė. Kadangi durys ir sienos į koridorių stiklinės, svečiai ar mokyklos vadovai tiesiogiai gali matyti kuo per pamokas užsiima mokiniai ir mokytojai.
Privačioje Rosmos mokykloje ir šalia esančiame vaikų darželyje dirbama Valdorfo sistema. Šios mokyklos mokytojos pažymėjo, kad Estijoje tokių ugdymo įstaigų tik 8, todėl kelti kvalifikacijos ar mokytis vykstama į Vokietiją, Lietuvą. Valdorfo mokymo sistemos esmė – jokių pažymių, vaikas mokosi remdamasis savo sąmoningumu, svarbu ugdyti vaiko pojūčius. Nenaudojami vadovėliai. Tėvai apie vaikų pasiekimus informuojami mokytojų sukurtomis eilėmis. Tačiau mokykloje stebima mokinių kaita. To priežastis – pažymių nebuvimas. Nes tiek mokiniai, tiek ir jų tėvai nori realiai žinoti, kaip vaikai mokosi, kokie jų pasiekimai.
Viešnagė privačioje mokykloje ir Estijoje baigėsi lietuviška daina. Visi – tiek estai, tiek lietuviai sugiedojo sutartinę „Sodauto“.
Arvydas Pėšina
{eventgallery event=’114660006053230309490@6216316336523826113′ attr=images mode=imagelist max_images=40 thumb_width=50 }
