Ukmergės kultūros centro galerijoje nuo sausio 15 dienos veikia Giedrės Širmenytės fotografijų paroda „AUTOKOREKCIJOS“. Parodoje pateikiamos meninės fotografijos, pagrįstos subjektyviu, individualiu, intuityviu fotografės žvilgsniu į tikrovę.
Jaunatvišku polėkiu alsuojanti fotomenininkės darbų ekspozicija pasižymi ekspresyviu, gal net kiek chaotišku savęs ieškojimu. Jaunatviškas maksimalizmas, lengvas maištavimas ypatingai atsispindi portretuose – autoportretuose. Žavingas, nenumaldomas šėlsmas čia „siaučia“ per visus autorės kūrinius, užkabindamas kiekvieną sielos užkaborėlį, čia vėl nurimsta, nostalgiškai prisimindamas apie „Paskutinį rudenį keliaujant į mokyklą“. Tai tarsi atsargus savęs, savo bendraamžių (ir ne tik), stebėjimas kitomis akimis iš kitokios erdvės.
Remdamasi realistine fotografija – autorė sąmoningai renkasi kasdieninius vaizdus. Gaudydama netikėtas akimirkas, kuria portretus ne tik siekdama perteikti išorinius, fizinius portretuojamųjų bruožus, bet daugiau dėmesio skiria dvasinėms būsenoms, savybėms. Visa tai ryškiausiai matoma reportažiniuose portretuose, kur ji stebi, fiksuoja ir įamžina tikrus įvykius, nepozuotas emocijas, gaudo natūralias akimirkas. Taip autorė atskleidžia fotografinio realizmo esmę, rodančią tikėjimą, jog tikrovė yra paslėpta.
Profesionaliai pritaikydama specifines meninės fotografijos išraiškos priemones, Giedrė kuria mistines, kartais siurrealistines objektų fotografijas. Čia jaunatviška autorės ekspresija, dinamika, tampa labiau romantiška, kiek nostalgiška, brandi… Subtiliai autorė pateikia gilias estetines – filosofines vertybes. Atrodo taip mums įprasti žolynai, neturintys aiškaus siužeto, išgryninant spalvas, linijas, įgauna dinamišką pradą, gilią filosofinę prasmę. Šešėlių, miglų kaita, besiliejantys, išsklindantys, prislopinti fotografiniai vaizdai, tampa artimi impresionistinei estetikai.
Pasinaudodama savo neišsenkančiomis vizijomis, žaisdama su pasąmonėje kylančiomis idėjomis, jaunoji menininkė bando atskleisti aukštesnes realybės formas. Giedrės kūryba pilna paslapčių susijusių su pačios autorės bruožais. Kai kurioms fotografijoms būdingas misticizmas rodo psichologinę ir filosofinę neviltį. Tačiau kitur galime matyti, kaip pakylėta siela skverbiasi, per spalvas, daiktus, virtusius simboliais įkūnijančiais autorės nuotaikas ir emocijas. Tačiau tai nėra neapgalvoti sąmonės srautai, valdomi atsitiktinių impulsų ir subjektyvių nuotaikų, čia dominuoja apgalvotas planas.
Apibendrinant G. Širmenytės fotografinius ieškojimus, drįsčiau teigti, kad pasitelkdama meninės fotografijos išraiškos priemones, per filosofijos ir psichologijos prizmę, autorė kuria savitą mistinį pasaulį. Pateiktose fotografijose glūdi gilūs dvasiniai žmonų tarpusavio santykių klausimai, pačios autorės vidiniai išgyvenimai.
Inga Kaselienė
Egidijaus Darulio nuotr.
