Kas yra asbestas?
Asbestas yra gamtoje aptinkamų mineralų pluoštinė forma. Yra keletas asbesto rūšių, bet dažniausiai naudojamos jo rūšys yra chrizotilas, krokidolitas ir amozitas, kurie skiriasi savo spalva ir fizine išvaizda, bet jų savybės ir poveikis yra labai panašūs. Dar neseniai dėl savo cheminio ir fizinio patvarumo asbestas buvo plačiai naudojamas daugelyje Europos šalių kaip šilumos izoliacinė medžiaga. Jis yra plačiai paplitęs ir dabar. Asbestas yra toksiška pirmos grupės kancerogeninė medžiaga, kuri yra įtraukta į nuodingų medžiagų sąrašą Lietuvoje. Visų rūšių veiklai su asbestu išduodamos specialios licenzijos ir privalomi darbdavių bei darbuotojų mokymai.
Kur yra asbesto?
Visas Lietuvoje panaudotas asbestas, daugiausia chrizotilo atmainos, buvo įvežtas, daugiausiai iš Rusijos ir Kazachstano. Iš viso nuo 1961 m. Lietuvoje pramonėje buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų asbesto žaliavos. 1998 m. Lietuvoje buvo sunaudota apie 4 tūkst. tonų asbesto: asbestcemenčio šiferio ir vamzdžių gamybai 95%, katilinių ir vamzdynų šilumos izoliacijai, sklendėms, dūmtraukiams sandarinti apie 4%, stabdžių trinkelių gamybai mažiau kaip 1%.
Kokie yra saugaus darbo su asbestu reikalavimai?
Naudoti asbestą uždrausta visose Europos Sąjungos šalyse bei daugelyje pasaulio valstybių. ES Direktyva 2003/18/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe nustato pagrindinius principus, kurių reikia laikytis prieš pradedant darbus, įskaitant visų su asbestu susijusių darbų planavimą, rizikos vertinimą, asbesto poveikio kontrolę ir darbuotojų sveikatą bei tinkamą visų su asbestu dirbančių darbuotojų mokymą.
Kada asbestas yra pavojingas žmonėms?
Asbestas yra pavojingas žmonėms, kai jo plaušeliai (skaidulos) patenka į aplinkos orą iš asbesto produktų. Tai gali atsitikti dėl įvairių veiksnių:
• asbesto produktų (plokščių, šiferio, vamzdžių ir kt.) korozijos;
• asbesto produktų mechaninio poveikio (daužymo, smulkinimo, šlifavimo, pjaustymo);
• atliekant katilinių, šiluminių tinklų izoliacijos remontą arba renovaciją.
Į plaučius patekusios asbesto skaidulos gali sukelti tokias ligas kaip asbestozė (plaučių audinio randėjimas), plaučių vėžys ir mezotelioma (pleuros vėžys). Nustatyta, kad dėl asbesto Europoje kasmet miršta apie 30 000 žmonių.
Kodėl atliekami asbesto (skaidulų) plaušelių koncentracijos ore matavimai?
Asbesto plaušeliai yra labai maži ir plika akimi nematomi, jie neturi kvapo ir skonio. Netirpūs vandenyje, rūgštyse, organiniuose tirpikliuose, nedega, savaime neskyla. Plaušeliai, patekę į žmogaus plaučius, juose kaupiasi ilgus metus. Jie sukelia sveikatos sutrikimus ir net mirtinas ligas. Tik atlikus asbesto plaušelių tyrimus, galima nustatyti taršą aplinkoje. Asbesto plaušelių koncentracijos matavimo rezultatai padeda identifikuoti labiausiai užterštas vietas, kuriose gyvena ir dirba žmonės.
Ką daryti, jeigu asbesto yra jūsų aplinkoje?
Jeigu asbesto produktų (šiferio, šiluminės izoliacijos ir kt.) yra jūsų namuose, ūkyje, nepatariama pradėti jį šalinti patiems. Geriau šį darbą patikėti specialistams, kurie, priklausomai nuo asbesto produktų techninės būklės, toliau imsis atitinkamų veiksmų. Asbesto šalinimo pagrindinis tikslas yra apsaugoti aplinką nuo pavojingų asbesto plaušelių. Todėl yra rekomenduojama:
• atitverti ir pažymėti vietas, kuriose yra asbesto produktų, ženklu: “Atsargiai asbestas!”;
• darbus atlikti tik drėkinant vandeniu (“šlapiu būdu”);
• atliekų nelaužyti, nemėtyti iš aukščio;
• atliekas pakuoti į sandarias pakuotes (0,2 mm plėvelės storio maišus po 30 kg);
• atliekas vežti tik į specialias aikšteles.
Kas ir kur atlieka asbesto matavimus?
Higienos instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorija atlieka tokius su asbestu susijusius darbus, kaip:
• asbesto plaušelių identifikacija ir asbesto plaušelių koncentracijos ore matavimai;
• tyrimai ir konsultacijos;
• mokymai ir informacija apie riziką dėl asbesto poveikio.
Dainora Širvytė, visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
vilkmerge.lt nuotr.
