Ar nepaskęsime automobilių dūmuose?

Mūsų šalyje kelių transportas per metus išmeta į atmosferą apie 160 000 tonų teršalų. Tai sudaro virš 40 procentų visų šiuo metu dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetamų teršalų. Didėjant automobilių skaičiui ir degalų sunaudojimui, aplinkos tarša didėja. Tai kelia visų gyventojų, ypač didžiųjų miestų, susirūpinimą.

Į gyventojų dažniausiai užduodamus klausimus atsako Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas KRUŠINSKAS.

Dažniausiai vidaus degimo varikliuose naudojami degalai – dyzelinas, benzinas ir suskystintos naftos dujos. Degant degalams į atmosferą išmetami azoto oksidai (NOx), angliavandeniliai (CH), anglies monoksidas (CO), kietosios dalelės (KD). Taip pat, kaip ir kiekvieno degimo proceso metu, išmetamos ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos – anglies dvideginis (CO2). Dėl degalų garavimo iš bako ar jo užpildymo metu į aplinką patenka lakūs organiniai junginiai. Padangų (o ypač dygliuotų) trinties su kelio danga metu susidaro kietosios dalelės. Automobilių kondicionavimo sistemos užpildytos medžiagomis, kurios patekusios į atmosferą sąlygoja šiltnamio efektą arba ardo ozono sluoksnį.

Nuo 2005 m. mes laikomės Europos Sąjungos nustatytų standartų. Automobiliai gali būti tiekiami į rinką tik atitinkantys išmetamųjų dujų kokybės standartus ir turintys taip vadinimą tipo patvirtinimo sertifikatą. Nuo šių metų naujiems automobiliams įsigalioja taip vadinamas EURO 5 standartas, kuris nustato tokias išmetamų teršalų normas – CO 1,0 g/km, CH – 0,1 g/km, NOx 0,06 g/km. Jei šias normas palyginsime su galiojusiomis iki 1992 metų (CO-30 g/km, CH-2,1 g/km, NOx-3,2 g/km), tai pamatysime, kad per 17 m. normos sugriežtėjo keliomis dešimtimis kartų.

Eksploatuojamų automobilių išmetamų teršalų leistinos normos nustatytos nacionaliniuose teisės aktuose, kitaip vadinamuose Lietuvos aplinkos normatyviniuose dokumentuose (LAND 14-2000 „Automobiliai su Otto varikliais. Anglies monoksidas ir angliavandeniliai išmetamosiose dujose. Normos ir matavimo metodai” ir LAND 15-2000 „Automobiliai su dyzeliniais varikliais. Išmetamųjų dujų dūmingumas. Normos ir matavimo metodai”).

Nustatytų normų laikymąsi kontroliuoja Valstybinė kelių inspekcija. Techninių apžiūrų metu tikrinamas automobilių išmetamų dujų kiekis. Jei viršijami nustatyti reikalavimai, automobilio neleidžiama eksploatuoti.

Sprendžiant šiltnamio dujų mažinimo problemas, Europos automobilių gamintojų asociacija įsipareigojo iki 2012 metų sumažinti pagaminamų naujų automobilių vidutinį išmetamą CO2 kiekį iki 120 g/km.

– Kas daroma, kad didėjant automobilių skaičiui, nedidėtų kenksmingų medžiagų patekimas į aplinką?

Lietuva, kaip ir visos kitos valstybės, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu apriboja nuodingų medžiagų emisiją ir diegia apmokestinimo už jas sistemą. Automobilių pramonė tobulina variklių ir neutralizavimo sistemų konstrukcijas ir didina efektyvumą, kuria elektrinius, hibridinius, vandeniliu ir suspaustu oru varomus automobilius. Kiekviena valstybė ir vietos savivaldos gerina kelių sistemą, stato aplinkkelius, tobulina eismo organizavimą. Naftos įmonės gerina degalų kokybę. Jau seniai atsisakyta naudoti tetraetilšviną benzino oktaniniam skaičiui padidinti, kurio naudojimo pasekmės jaučiamos dar ir šiandien. Nuo šių metų į rinką tiekiamas tiktai „besieris” benzinas ir dyzelinas, kadangi sieros kiekis degaluose negali būti didesnis nei 10 ppm. Vis daugiau dėmesio skiriama gyventojų informavimui, kad kiekvienas vairuotojas žinotų, kaip saugoti aplinką.

– Įdomu, kiek įtakos gali turėti aplinkos apsaugai vienas automobilio savininkas ar vairuotojas?

Labai daug kas priklauso nuo kiekvieno žmogaus – vairuotojo. Didelę darbo patirtį turintis vairuotojas, kalbant apie automobilių teršiamą aplinką, pasakė: „Viskas priklauso nuo tarpinės tarp vairo ir sėdynės” – tai yra nuo žmogaus, kuris vairuoja automobilį.

Kvalifikuotai vairuojant automobilį galima iki 25 procentų sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir tuo pačiu sutaupyti kuro. Yra paprasti, kiekvienam vairuotojui žinomi, tačiau ne visada daromi veiksmai. Antai, užvedant automobilį nereikia spaudinėti akseleratoriaus pedalo, spausti reikia tada, kai įjungę pavarą norime pradėti važiuoti. Reikia sumaniai panaudoti automobilio inerciją, dažniau patikrinti oro slėgį padangose, vasarą nevažinėti žieminėmis padangomis, nevažiuoti labai dideliu greičiu, nesivežioti bagažinėje nereikalingų daiktų, važiuojant uždaryti automobilio langus ir panašiai. Daug kenksmingų teršalų išgaruoja į aplinką, kai perpilame benziną iš vienos talpos į kitą. Daug daugiau teršiame aplinką, kai įjungiame sėdynių apšiltinimą ar oro kondicionierių.

Pirmiausia, perkant automobilį, reikėtų jį įvertinti ne tik finansiniu, bet ir ekologiniu požiūriu, o ne sureikšminti jo variklio galingumą, įvaizdį ir pan. Kai matau miesto gatvėmis važiuojantį galingą visureigį, galvoju ne apie jo šeimininko turtingumą, įtakingumą, o apie tai, kiek kenksmingų dujų paskleidžia mieste jo „žirgas”.

Daugiausia padėsime patys sau ir mus supančiai aplinkai, jei be reikalo nejungsime variklio, jei trumpus atstumus nueisime pėsčiomis, važiuosime dviračiu ar visuomeniniu transportu.