Suskaičiavus antrojo Nacionalinio dezinformacijos raštingumo egzamino moksleiviams rezultatus paaiškėjo, kad geriausiai jame pasirodė Kauno Karalienės Mortos mokyklos 9 LD klasė (mokytojos Nomeda Jelenskė ir Rūta Gurčinienė), surinkusi 778 iš 900 taškų. Vos keliomis dešimtimis taškų jiems nusileido Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos I b klasė (750 taškų, mok. Mindaugas Armonas) ir Ukmergės Senamiesčio progimnazijos 9 klasė (734 taškai, mok. Danguolė Tauginienė). Egzamino rezultatai atskleidė, kad moksleiviai iš esmės geba atpažinti dezinformaciją, tačiau vis dar susiduria su sunkumais taikydami 3 žingsnių analizės metodą.
Šiemet moksleivių rezultatai – geresni
Geriausiai 2025-ųjų Nacionaliniame dezinformacijos raštingumo egzamine pasirodžiusios klasės moksleiviai šiandien lankėsi Vyriausybės rūmuose, kur juos pasveikino Vyriausybės kancleris Laimonas Rudys. Moksleiviai taip pat dalyvavo ekskursijoje, bendravo su Nacionalinio krizių valdymo centro darbuotojais.
„Moksleiviai puikiai įvaldo įvairias inovacijas, yra aktyvūs socialinių tinklų vartotojai. Įsitraukus į šį technologijų pasaulį atsiranda rizika apsigauti, pasiduoti neigiamoms įtakoms ar kliautis klaidinga informacija. Vis dėlto, šių metų egzamino dalyviai puikiai susitvarkė su užduotimis ir parodė, kad geba mąstyti kritiškai, atskirti užmaskuotą melą ir atmesti dezinformaciją“, – sako moksleivius pasveikinęs Vyriausybės kancleris.
Šiemet Vyriausybės kanceliarijos su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“ organizuotame žinių patikrinime dalyvavo beveik 2500 iš daugiau kaip 130 klasių (9–12 kl.), 2024 m. – 2000 moksleivių iš – 107-ių klasių. Šiais metais moksleiviai pasirodė geriau: 2025 m. teisingų atsakymų vidurkis buvo 56 %, 2024 m. – 33 %.
Dezinformacijos žinias gilinti reikia nuolat
Kaip teigia geriausiai egzamine pasirodžiusios klasės mokytoja Nomeda Jelenskė, dezinformacijos tema – viena didžiausių šių dienų jaunimo aktualijų, apie kurias reikia kalbėti kuo daugiau.
„Apie dezinformaciją ir netiksliai pateiktą informaciją su moksleiviais kalbame mokykloje pamokų metu ir vykdydami mentorystės veiklas, nes tai yra šiuolaikinė socialinių medijų pasaulio problema, apie kurią turime nuolat kalbėti su jaunais žmonėmis, rodyti jiems klaidingos informacijos poveikį žmonėms, jų nuomonėms ir elgesiui. Tad pamatę informaciją apie Dezinformacijos raštingumo egzaminą net nedvejodami nusprendėme jame dalyvauti ir išbandyti jėgas. Nesigailime – tai buvo puiki proga pasikartoti žinias ir gauti naujų įgūdžių“, – teigia N. Jelenskė.
Egzamine atsiskleidė klaidingos informacijos atpažinimo iššūkiai
Kaip teigia dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ analitikė Jovita Tautkevičiūtė, vienas svarbiausių įrankių kovoje su dezinformacija – tai 3 žingsnių analizės metodas, padedantis kritiškai vertinti informaciją. Pasak analitikės, šio metodo esmė – susidūrus su abejotina informacija iš eilės atsakyti sau į tris pagrindinius klausimų rinkinius: 1. kas paskelbė informaciją (šaltinis), 2. koks yra turinio tikslas ir 3. kokiame kontekste jis pateikiamas?
„Kaip parodė šių metų testas, moksleiviams dažnai pritrūksta aiškumo – kurį klausimą kuriame žingsnyje reikia kelti. Pavyzdžiui, vos gavus abejotiną informaciją, pirmiausia reikia įvertinti šaltinį: kas paskelbė šią žinutę, ar tai patikima paskyra ar svetainė, ar šaltinis turi kompetencijos ir ar yra žinoma, kas jį finansuoja? Vis dėlto, daug moksleivių šio žingsnio metu dėmesį skyrė ne šaltiniui, o vaizdinėms detalėms – ieškojo, iš kur kilęs naudojamas paveikslėlis. Nors tai svarbu, vaizdo analizė priklauso antram žingsniui – turinio vertinimui. Taigi, nors kai kurie klausimai buvo atpažinti teisingai, dalis moksleivių svarbius kriterijus „peršoko“ arba pritaikė netinkamu metu“, – 2025-ųjų egzaminą komentavo J. Tautkevičiūtė ir pažymėjo, kaip svarbu ne tik mokėti kelti tinkamus klausimus, bet ir žinoti jų eiliškumą.
Dezinformacijos mastą suvokti – sunku
Prieš egzaminą jo dalyviai išklausė J. Tautkevičiūtės vedamą dezinformacijos raštingumo paskaitą, kurioje buvo kalbama apie vieną iš pagrindinių Kremliaus dezinformacijos kampanijų organizatorių – „Social Design Agency“.
Ši agentūra naudoja įvairias taktikas, įskaitant netikrų socialinių paskyrų kūrimą, dirbtinio intelekto generuojamą turinį ir netikrų svetainių kūrimą. Pasak dezinformacijos analitikės, paskaitoje buvo minima, kiek turinio vienetų bei komentarų socialiniuose tinkluose sugeneruoja ši agentūra, o teste moksleivių buvo klausiama, kiek komentarų socialiniuose tinkluose „Social Design Agency“ sugeneravo per 2024 m. pirmuosius keturis mėnesius.
„Daugiau nei pusė moksleivių atsakė teisingai – 33.9 mln komentarų. Tačiau daugiau nei 40 % moksleivių rinkosi mažesnį skaičių. Šis neatitikimas atskleidžia, kaip sunku suvokti tikrąjį dezinformacijos mastą“, – pastebėjimais dalinasi J. Tautkevičiūtė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
