Pradžia Aktualijos Atsakymas į Sauliaus Auglio išsakytas mintis rajono tarybos Piliečių tribūnoje

Atsakymas į Sauliaus Auglio išsakytas mintis rajono tarybos Piliečių tribūnoje

1084
2

Spalio 31 dieną savivaldybės tarybos Piliečių tribūnoje ponas Saulius Auglys pasisakydamas apie kultūrą Ukmergėje išreiškė gana kritišką savo nuomonę dėl pastarųjų metų kultūros raidos ir jos perspektyvų Ukmergėje. Savivaldybė įsitikinusi, kad kiekvieno piliečio nuomonė yra gerbtina, ypač jei ji išsakoma siekiant kilnių tikslų. Lapkričio 26 dienos savivaldybės tarybos posėdyje buvo pateiktas rajono vadovų atsakymas Sauliui Augliui, kuriame buvo pateiktas kiek kitoks požiūris į Ukmergės kultūros gyvenimą ir jo perspektyvas. Pateikiame savivaldybės administracijos direktoriau pavaduotojos Dalės Steponavičienės atsakymą Sauliui Augliui.

„Pasisakymo pradžioje p. S. Auglys prisimena jo darbą kartu su bendraminčiais organizuojant Ukmergėje būgnų ir perkusijų festivalį, iš kurio, jo žodžiais, jis vėliau „buvo išrautas“ ir „kaip festivalio galva“, ir kaip „ugnelė“. Nekvestionuojame šių paskutinių apibūdinimų, tačiau gerb. S. Auglys turėtų prisiminti, jog kalbos apie perkusijų festivalio meninio lygio netobulėjimą buvo pradėtos būtent su juo, kaip festivalio meno vadovu, siūlant bendromis pastangomis ieškoti išeities iš ne visai geros situacijos. Niekas nieko nesirengė nei „rauti“ nei „gesinti“, ypač kur nors užkulisiuose, o kaip tik atvirkščiai – buvo siūloma kartu siekti geresnių kūrybinių festivalio rezultatų.

Tačiau 2013 metų gegužės 19 dieną „Lietuvos ryte“ buvo publikuotas Astos Andrikonytės straipsnis „Būgnų ir perkusijos festivalis sugrįžo į Vilnių“. Jame festivalio meno vadovas Saulius Auglys-Stanevičius teigė: „(…) – Norisi, kad perkusijos žvaigždes išgirstų kuo didesnė auditorija. Sostinei reikia tokio festivalio.

– Ar ukmergiškiai nesijaus nuskriausti netekę mušamųjų šventės? – paklausiau 43 metų S. Auglio-Stanevičiaus.

-Tikriausiai Ukmergė turės savo festivalį. Bet man būdavo apmaudu, kai garsūs perkusijos meistrai ten grodavo vos porai šimtų vietos klausytojų – profesionalai ir turistai nevažiuoja į Ukmergę. Vilnius – nepalyginti stipresnis traukos taškas, nors čia įsitvirtinti nelengva dėl konkurencijos.“

Po šio Sauliaus Auglio viešai pagarsinto sprendimo Ukmergės festivalio organizatoriai nusprendė ir toliau organizuoti festivalį, bet su nauju meno vadovu, naujais sprendimais ir nauju pavadinimu: „Tarptautinis perkusinės muzikos festivalis „Percussion Ukmergė“. Patiems save vertinti gana sudėtinga, bet garsūs perkusijos meistrai vis tik važiuoja į Ukmergę ir jų klausosi ne keli šimtai žiūrovų, o pilnos salės.

Sutinkame su p. S. Auglio nuomone, kad „norint pritraukti į rajoną lankytojų, jis turi būti originalus ir patrauklus“, tačiau kiek keistokas jo išsakytas požiūris į atsinaujinančius objektus. Kaip antai apie „originalią skulptūrą Vienuolio gatvėje“. Pirmiausiai, Vienuolio gatvėje nėra jokios viešoje erdvėje pastatytos skulptūros, nei „originalios“, nei kitokios. Spėjame, kad gal p. S. Auglys minėjo objektą „Kubas“, stovintį Vienuolyno gatvės gale, kuris yra tiesiog urbanistinis objektas, galintis būti aukštu suoleliu, vakare – šviestuvu, norint – pakyla gatvės muzikantams ar eilėraščių skaitovams, postamentu gyvosioms skulptūroms. Formuojant pačią objekto koncepciją, parenkant jo pastatymo vietą, dalyvavo 3 architektai iš 3 dailininkai iš Vilniaus ir Ukmergės. Ši idėja (su galima objekto pastatymo vieta) išplėstinio posėdžio metu buvo pristatyta Vienuolyno gatvės rekonstrukciją rengusiai architektų grupei, savivaldybės administracijos vadovams, rajono architektui. Neigiamų nuostatų dėl šio pasiūlymo negauta.

P. Sauliui Augliui užsiminus apie a. a. Vytauto Kernagio atminimo įamžinimą Ukmergėje, ko gero reikėtų kalbėti ne tiek apie paties menininko, kiek apie jo sukurtos dainos pagal J. Erlicko tekstą ir filme „Kažkas atsitiko“ suvaidinto personažo – „santechniko iš Ukmergės“ sąsajas su Ukmerge. Todėl, kai skulptorius Vaidas Ramoška kreipėsi į Kultūros ir turizmo skyrių, siūlydamas sukurti skulptūrą šiam personažui, jo pasiūlymas buvo priimtas ir pasiūlyta pateikti svarstymui būsimos skulptūros modelį. Šiuo metu modelis yra pateiktas Architektūros ir urbanistikos skyriui, ir tai jau yra konkreti šios idėjos įgyvendinimo pradžia.

Džiaugdamasis, kad Ukmergėje atsirado Brailio raštu grupės „Antis“ dainos tekstas, p. S. Auglys kritikuoja patį renginį. Tenka priminti, jog šią akciją inicijavo ir finansavo klubas „LIONS“, kūrinio autorius – skulptorius A. Janulis. Savivaldybės administracija džiaugiasi, kad Ukmergėje atsiranda naujų, gražių tradicijų, kviečiančių visus ukmergiškius atkreipti dėmesį į neįgaliųjų problemas ir prisidėti prie jiems aktualių problemų sprendimo.

Visiškai sutinkame, kad pirmojo nepriklausomos Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos atminimas Ukmergės krašte turi būti deramai įamžintas ir puoselėjamas. Ukmergė didžiuojasi turėdama Antano Smetonos gimnaziją, Antano Smetonos gatvę, 2014 metais duris atvėrusį atnaujintą prezidento Antano Smetonos dvarą Užulėnyje. Šis dvaras su jam priklausančiais pastatais ir parku, Užugirio mokykla-muziejumi, gimtojo namo pamatais, amatų centru susiformavo į Užugirio krašto muziejinį kompleksą. 2018 metais ukmergiškiai Lietuvos Nepriklausomybės 100-metį paminėjo ir monospektakliu „Lietuvą ir lietuvius mylėjau“. Šiame spektaklyje pasakojama apie kraštiečio Antano Smetonos ir bendražygio kunigo Juozo Tumo–Vaižganto bičiulystę. 2019 metais Prezidentui pastatytas paminklas Užugiryje.

Daugiausia renginių vyksta per Prezidento gimtadienio paminėjimą, tarp jų ir teatralizuota gimtadienio šventė „Smetoninės“. Keista, kad p. S. Augliui toks šventės pavadinimas pasirodė nepagarbus. Žodis „Smetoninės“ sistemiškai ir kūrybiškai padarytas pagal bendrinį vardo dienos pavadinimą – vardinės (Joninės – šv. Jono šventė ir pan.). Lietuvių kalba yra ypač turtinga ir graži, o šis šventės pavadinimas nėra nepagarbus, atvirkščiai, jis suteikia renginiui išskirtinumo, žaismingumo, juolab, kad šventėje dominuoja ir to laikmečio aprangos kodas bei tradicijos. Manome, kad mūsų krašte Prezidentas tinkamai įvertintas ir pagerbtas, nors kiekvieną konkretų pasiūlymą šia tema esame pasirengę svarstyti.

Kažin, ar reikėtų Antano Smetonos vardu pavadinti miesto centre esančią kurią nors gatvę. Dabartinė A. Smetonos gatvė savo vardą gavo dar ketvirtajame XX a. dešimtmetyje ir buvo pavadinta „Prezidento A. Smetonos liepų alėja“. Sovietmečiu šis vardas sutrumpėjo iki „Liepų gatvės“, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Ukmergės miesto taryba grąžino gatvei Antano Smetonos vardą. Taigi, jau pati pavadinimų kaita yra susijusi su istorija, paveldu. Be to, gatvių pavadinimų keitimai sukeltų labai daug biurokratinių problemų šių gatvių gyventojams.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal savivaldybės poreikį konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga – Valstybės tarnybos departamentas. Visi valstybės karjeros tarnautojai, taip pat ir Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjas, į darbą priimamas konkurso tvarka, o ne pagal atskirų asmenų siūlymus.

Ir pabaigai: dėkojame kraštiečiui, kompozitoriui p. Sauliui Augliui už išsakytą nuomonę. Manome, kad teisingi ir reikalingi sprendimai priimami konstruktyviai diskutuojant, nemenkinant kitų atliktų darbų. Kviečiame kartu kurti gražesnę, patrauklesnę Ukmergę ir pozityvius kultūrinius pokyčius joje.

Savivaldybės meras Rolandas Janickas“

2 KOMENTARAI

  1. Gyvenu Smetonos gatveje…., kuri pagal kelio dangos, neesamu saligatviu baisuma turetu pakliuti i prasciausiu Ukmerges gatviu trejetuka

Atsakyti

Prašome įrašyti komentarą
Įrašykite savo vardą