Daugelis augintinių šeimininkų yra matę savo šunį ar katę besikasant. Dažniausiai tai atrodo visiškai normalu – gyvūnai kartais pasikaso ausį, pasilaižo leteną ar pasitrina į baldus. Tačiau veterinarijos gydytojai perspėja: jei kasymasis tampa nuolatinis, intensyvus ar pradeda keistis augintinio oda ir kailis, tai gali būti rimtesnių sveikatos problemų ženklas.
Specialistai pastebi, kad odos ligos ir alergijos šiandien yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių šeimininkai kreipiasi į gyvūnų klinikas. Problema ta, kad dalis žmonių ilgai tikisi, jog „praeis savaime“, todėl liga progresuoja.
Kada kasymasis dar normalus, o kada jau reikėtų sunerimti?
Pavienis pasikasymas ar trumpas kailio pasilaižymas yra natūralus elgesys. Tačiau sunerimti verta tuomet, kai:
- augintinis kasosi kasdien ir intensyviai,
- nuolat laižo ar kandžioja letenas,
- trina snukutį į grindis ar baldus,
- atsiranda paraudimų,
- pradeda slinkti kailis,
- oda tampa jautri ar atsiranda žaizdelių.
Veterinarai pabrėžia, kad nuolatinis niežėjimas gyvūnui sukelia ne tik diskomfortą, bet ir stresą. Kai kurie augintiniai kasosi taip stipriai, kad pažeidžia odą iki kraujo.
Dažniausia priežastis – ne visada blusos
Nors daugelis niežėjimą pirmiausia sieja su blusomis, realybėje priežasčių gali būti gerokai daugiau.
Dažniausiai pasitaikančios:
- alergijos,
- odos infekcijos,
- parazitai,
- grybelinės ligos,
- hormoniniai sutrikimai,
- netinkama mityba,
- aplinkos dirgikliai.
Veterinarijos gydytojai pastebi, kad dalis šeimininkų nustemba sužinoję, jog net visiškai namuose gyvenanti katė gali turėti odos problemų ar alergijų.
Maisto alergijos: problema, kuri dažnai painiojama su „jautriu skrandžiu“
Vienas dažniausių lėtinių niežėjimo kaltininkų – maisto alergijos. Jos gali pasireikšti ne tik virškinimo sutrikimais, bet ir odos problemomis.
Įtarti alergiją galima, jei:
- augintinis dažnai kasosi ausis,
- laižo letenas,
- parausta oda,
- kartojasi ausų uždegimai,
- atsiranda bėrimų ar plikų vietų.
Veterinarai primena, kad alergiją gali sukelti net ilgą laiką naudotas pašaras. Kartais simptomai atsiranda palaipsniui ir ilgą laiką būna vos pastebimi.
Sezoninės alergijos tampa vis dažnesnės
Pastaraisiais metais veterinarijos specialistai vis dažniau diagnozuoja aplinkos alergijas. Jas gali sukelti:
- žiedadulkės,
- žolė,
- dulkės,
- pelėsis,
- erkutės.
Tokiais atvejais simptomai dažnai sustiprėja pavasarį ir vasarą.
Šeimininkai dažniausiai pastebi:
- letenų laižymą po pasivaikščiojimų,
- ausų kasymą,
- akių paraudimą,
- intensyvesnį niežėjimą vakarais.
Kai kuriems gyvūnams alergijos tampa lėtinės ir reikalauja ilgalaikės priežiūros.
Odos infekcijos gali išsivystyti labai greitai
Nuolatinis kasymasis pažeidžia odos apsauginį sluoksnį. Tuomet atsiranda palanki terpė bakterijoms ar grybeliams.
Infekcijos požymiai:
- nemalonus kvapas,
- paraudusi oda,
- šlapiuojančios vietos,
- pleiskanos,
- šašai,
- sustorėjusi oda.
Veterinarai perspėja – kuo ilgiau delsiama, tuo gydymas gali būti sudėtingesnis ir ilgesnis.
Kodėl nereikėtų gydyti savarankiškai?
Dalis žmonių, pastebėję odos problemas, pirmiausia ieško patarimų internete arba naudoja žmonėms skirtas priemones. Tačiau specialistai įspėja, kad tai gali pabloginti situaciją.
Netinkamai parinkti:
- šampūnai,
- tepalai,
- vaistai,
- papildai
gali ne tik nepadėti, bet ir dar labiau sudirginti odą.
Svarbiausia problema – simptomo slopinimas neišsprendžia tikrosios priežasties. Pavyzdžiui, trumpam sumažėjęs niežėjimas dar nereiškia, kad liga išgydyta.
Kaip nustatoma tikroji problema?
Veterinarijos klinikose odos problemų diagnostika dažnai apima ne vien apžiūrą.
Priklausomai nuo simptomų gali būti atliekami:
- odos tyrimai,
- mikroskopiniai tyrimai,
- alergijų diagnostika,
- kraujo tyrimai,
- mitybos analizė,
- parazitų paieška.
Kartais prireikia ir ilgesnio stebėjimo, ypač įtariant alergijas.
Veterinarai pabrėžia, kad tik nustačius tikslią priežastį galima parinkti veiksmingą gydymą.
Ką šeimininkai gali padaryti profilaktiškai?
Specialistai rekomenduoja:
- reguliariai naudoti apsaugą nuo blusų ir erkių,
- stebėti odos ir kailio pokyčius,
- nenaudoti atsitiktinių priemonių,
- užtikrinti kokybišką mitybą,
- neatidėlioti vizito pas veterinarą atsiradus pirmiems simptomams.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į elgesio pokyčius. Kartais pirmasis ženklas būna ne akivaizdus bėrimas, o dažnesnis letenų laižymas ar neramus miegas.
Niežėjimas – ne tik kosmetinė problema
Veterinarijos gydytojai primena, kad nuolatinis kasymasis beveik visada signalizuoja apie diskomfortą. Kai kuriais atvejais tai gali būti pirmasis rimtesnės ligos požymis.
Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo didesnė tikimybė greičiau padėti augintiniui ir išvengti ilgalaikių odos pažeidimų.
Todėl pastebėjus, kad šuo ar katė kasosi dažniau nei įprastai, neverta laukti, kol problema taps sunkiai kontroliuojama.
