Lietuvoje vis dar dažnai keliamas klausimas, ar šaliai trūksta darbuotojų, tačiau vis aiškiau matyti, kad didžiausia įtampa kyla ne dėl žmonių skaičiaus, o dėl kompetencijų ir gebėjimo pritraukti bei išlaikyti talentus. Įmonėms sudėtinga rasti reikiamų įgūdžių specialistus už siūlomą atlygį, o kartu darbo rinkoje išlieka ir konkrečių profesijų trūkumas – ypač gamybos, techninių ir sveikatos priežiūros specialistų srityse.
Ekonomikos augimui būtini kvalifikuoti darbuotojai
2025 m. Užimtumo tarnybos duomenimis, darbuotojų trūkumas išlieka vienu svarbiausių iššūkių verslų augimui. Jį kaip vieną didžiausių veiksnių, stabdančių veiklos gyvybingumą ir plėtrą, įvardija 44,6 proc. darbdavių. Didesnį poveikį verslo veiklai daro tik minimalaus darbo užmokesčio augimas (44,9 proc.). Remiantis tarnybos vertinimu, didžiausias darbuotojų trūkumas šiuo metu fiksuojamas gamybos sektoriuje.
Nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė pabrėžia, kad darbuotojų trūkumo problema nėra vien kiekybinė. Pasak jos, darbdaviai dažniausiai susiduria ne su bendru darbo jėgos stygiumi, o su konkrečios kvalifikacijos specialistų trūkumu už tokį atlyginimą, kokį jie gali pasiūlyti.
Šias tendencijas patvirtina ir statistika. Remiantis pernai Užimtumo tarnybos atliktu darbdavių nuomonės tyrimu, kvalifikuotų darbininkų poreikis artimiausiais metais taip pat išliks aukštas – jų skaičių didinti planuoja apie ketvirtadalis – 25,9 proc. – darbdavių. Daugiausia darbdavių, planuojančių didinti kvalifikuotų darbininkų skaičių, veikia statybos, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo bei gamybos sektoriuose. Šiuo metu kvalifikuotų specialistų trūkumas jaučiamas tiek didžiuosiuose miestuose – ypač techninių ir sveikatos priežiūros sričių profesijose, tiek regionuose. Pavyzdžiui, Ukmergės rajone jaučiamas nuolatinis kvalifikuotų metalo apdirbimo pramonės specialistų trūkumas.
J. Kalendienė pažymi, kad kvalifikuotos darbo jėgos stygių gali kompensuoti spartesnis technologijų diegimas, kuris kartu didintų ir veiklos produktyvumą. Anot ekonomistės, nors įmonės mato automatizacijos ar robotizacijos naudą, sprendimus dažnai stabdo ne tik investicijų dydis, bet ir neapibrėžtumas, ar pavyks rasti darbuotojų, galinčių dirbti su sudėtingesnėmis technologijomis.
„Įmonės kartais renkasi išlaikyti daugiau žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, nes investicijos į technologijas ir aukštos kvalifikacijos specialisto paieška trumpuoju laikotarpiu gali būti per brangi ar per rizikinga“, – sako J. Kalendienė.
Pasak ekonomistės, ilgalaikėje perspektyvoje tai tiesiogiai siejasi su ekonomikos produktyvumu ir gebėjimu kurti didesnę pridėtinę vertę. „Technologijų diegimas leidžia mažesniam darbuotojų skaičiui sukurti daugiau vertės, tačiau jei įmonės dėl kompetencijų trūkumo ar investicijų rizikos delsia modernizuotis, produktyvumo augimas išlieka ribotas“, – komentuoja nacionalinio plėtros banko atstovė.
Ateityje prireiks kompleksinių įgūdžių
Ekspertų vertinimu, ateityje darbo rinkos iššūkiai bus vis labiau siejami ir su klausimu, kokias kompetencijas Lietuva sugebės užauginti bei išlaikyti. Technologijų plėtra, dirbtinio intelekto taikymas ir automatizacija keičia profesijų paklausą ir reikalavimus darbuotojams – vis svarbesni tampa gebėjimai dirbti su technologijomis, analizuoti duomenis bei greitai prisitaikyti prie pokyčių.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Marius Kalanta sako, kad šie pokyčiai tiesiogiai susiję su šalies ekonomikos kryptimi.
„Jei norime vystyti aukštos pridėtinės vertės sektorius, mums būtini aukštos kvalifikacijos specialistai. Darbo rinkoje trūkstant IT profesionalų ar mikroelektronikos inžinierių, stipraus šių sektorių augimo pasiekti nepavyks“, – sako dr. M. Kalanta. Pasak jo, artimiausiais dešimtmečiais keisis ne tik konkrečių profesijų paklausa, bet ir pats kompetencijų turinys. „Augant automatizacijos mastui, vis svarbesniu konkurenciniu pranašumu tampa gebėjimas nuolat mokytis ir kūrybiškai spręsti kylančias problemas“, – teigia jis.
Svarbi ir globali talentų rinka
Tačiau vien kompetencijų parengimo nepakanka – vis svarbesniu veiksniu tampa ir tai, ar šalis geba pritraukti bei išlaikyti talentus globalioje rinkoje. „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Neringa Smolskė atkreipia dėmesį, kad konkurencija dėl talentų vis dažniau vyksta ne tarp pavienių darbo vietų, o tarp pačių šalių ir jų siūlomų galimybių specialistams.
„Lietuva vis labiau konkuruoja per galimybę kurti prasmingą, tarptautinę vertę – ypač technologijų, gyvybės mokslų, inžinerijos ir gynybos inovacijų srityse. Tačiau vis dar per dažnai save pristatome kaip gerą kainos ir kokybės santykį, o ne kaip vietą globaliems produktams kurti“, – sako N. Smolskė.
Globalios konkurencijos dėl talentų kontekste svarbūs ir bendri šalies konkurencingumo rodikliai. IMD pasaulio konkurencingumo reitinge Lietuva pernai pakilo devyniomis pozicijomis ir pasiekė aukščiausią rezultatą istorijoje – 21 vietą. Europos Sąjungos šalių kontekste Lietuva užėmė 9 vietą.
Tačiau nors šalies konkurencingumo ir investicinės aplinkos vertinimai gerėja, pasak J. Kalendienės, atlygio klausimas aukštos kvalifikacijos specialistams išlieka vienu jautriausių veiksnių konkurencijoje dėl talentų.
„Kol Lietuvos įmonės negali pasiūlyti tokių atlyginimų, kokius aukštos kvalifikacijos specialistai gali gauti Vakarų Europoje, dalis jų renkasi dirbti kitose šalyse. Kartu tai reiškia ir didesnę riziką prarasti mūsų šalyje parengtus talentus“, – sako J. Kalendienė.
