Rugsėjo 13 dieną Vilniuje vykusiame Danske banko maratone dalyvavo ir trys ukmergiškiai – Juozas Songaila, Medardas Džiovenis ir Robertas Vaičiūnas. Visi jie įveikė pusės maratono ilgio trasą.
Bėgikai Vilniuje galėjo pasirinkti skirtingos ilgio trasas: maratono, pusmaratonio, 10 kilometrų, 4,2 kilometro ar šeimos trasas. Augantis maratono populiarumas lėmė, kad trasas pasiryžo įveikti 15 tūkstančių žmonių iš 42 pasaulio šalių. Užsieniečių tarpe daugiausia buvo vokiečių – 137, lenkų daugiau kaip 100 ir apie šimtą bėgikų iš Didžiosios Britanijos. Pusės maratono trasą, kuria bėgo ukmergiškiai, pasirinko apie 3 tūkstančius bėgikų.
Pusės maratono trasą M. Džiovenis (bėgęs 50-60 metų amžiaus sportininkų grupėje) savo amžiaus grupėje užėmė penktą vietą, J. Songaila (grupė 60-70 metų amžiaus) savo amžiaus grupėje užėmė septintą, R. Vaičiūnas (grupė 40-50 metų amžiaus) savo amžiaus grupėje užėmė 31-ąją. Šioje amžiaus grupėje buvo didelė konkurencija.
J. Songaila pasakojo, kad bėgimas buvo gerai organizuotas, jį rėmė daug firmų, kiekvienas dalyvis internete gali matyti savo tarpinius rezultatus.
Visi bėgimo dalyviai, baigę distanciją, buvo apdovanoti medaliais. Šie medaliai buvo gaminami Pietų Afrikos Respublikoje, firmoje, kuri taip pat gamina ir medalius olimpinėms žaidynėms. Atskirų amžiaus grupių nugalėtojai apdovanoti suvenyrais, o pagrindiniams prizininkams įteikti piniginiai prizai.
Dalis bėgikų distancijos nebaigė – kai kuriems jų buvo sunku. Paklaustas apie sunkumus trasoje J. Songaila atsakė, kad bėgimas tampa mada. Žmonės bėgioja, mano, kad lengvai nubėgs kažkokią trasą ir nepasirenka normalios distancijos. Tačiau ši trasa tampa sunki. Bėgikas teigė, kad bėgiojant ilgesnes distancijas reikia sistemingai ruoštis, nes bėgiojant savo malonumui sudėtinga nubėgti pusę maratono, o bėgti maratoną net neverta rizikuoti. Tokioms trasoms reikia paruošti ir sąnarius, ir širdį, ir plaučius, turi žinoti savo pulsą. J. Songaila pasakojo, kad reikia mokėti išdėstyti savo jėgas – pradžioje reikia bėgti lėčiau, o prieš finišą, jei jėgų dar yra, paspartinti. Nepatyrę bėgikai padaro klaidą – iš pradžių bėga greitai ir nebaigia distancijos arba jiems pasidaro bloga.
Kaip sunkiausią bėgimą J. Songaila prisimena vykusį pernai metais, gegužės mėnesį Vilniuje tradicinį pusės maratono bėgimą. Tą dieną buvo labai karšta – 33 laipsniai karščio. Karštis lėmė, kad medikams vietoje teko gaivinti apie 40 bėgikų, o į ligoninę išvežti apie 20.
Sekantis sportininko laukiantis bėgimas vyks spalio 17 dieną. Tai 10 kilometrų bėgimas Vilniuje „Bėk su Balčiūnaite“.
Arvydas Pėšina
