Švietimo ir mokslo ministerija teikia svarstyti 2015–2017 m. m. Bendrųjų ugdymo planų projektą, kuriame, be kito ko, numatoma tolygiau paskirstyti mokinių mokymosi krūvį per mokslo metus, kad mokiniams atsirastų daugiau laiko neskubant įtvirtinti įgytus gebėjimus ir žinias.
Parengtame projekte siūloma, jog 2015–2016 mokslo metai mokiniams baigtųsi birželio 10 d., 2016–2017 m. m. – birželio 16 dieną. Dabar 6–11 kl. mokiniai mokosi iki birželio 5 d. Šių mokslo metų trukmė nesikeičia.
Koreguoti mokslo metų trukmę siūloma įvertinus kitų šalių patirtį, mokinių pasiekimų ir mokymosi trukmės santykį bei pedagogų pastebėjimus, kad dabar per mokslo metus ne visi spėja įgyvendinti numatytą programą, tenka nuolat skubėti, suspausti ugdymo turinį.
Nors Lietuva pagal mokinių pasiekimus nepatenka tarp geriausiųjų šalių, tačiau pagal tai, kiek mokiniai užtrunka ruošdami namų darbus, esame pirmajame dešimtuke kartu su Rusija, Kazachstanu, Italija, Airija, Rumunija ir kt. šalimis. Tolygiau paskirsčius mokymosi krūvį, mokiniams nereikėtų tiek daug laiko skirti namų darbams.
Be to, jeigu mokiniai birželį būtų ilgiau užimti mokykloje, tai būtų patogu daugeliui mieste gyvenančių tėvų, kurie paprastai šeimos atostogas planuoja vėliau.
Lietuvoje mokslo metai trunka 34 savaites. Daugumos Europos šalių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokosi 37–40 savaičių per metus.
smm.lt
vilkmerge.lt nuotr.
vilkmerge.lt sulaukė pasipiktinusios moksleivės Viktorijos B. el. laiško:
„Visi jau žinome, kad Švietimo ir mokslo ministerija svarsto siūlymą pratęsti mokslo metus net iki birželio vidurio, nes teigia esą trūksta laiko, kad įsisavinti programą. Bet ar kas pasidomėjo moksleivių nuomone? Manau, kad ne…
Jeigu paklaustumėme moksleivių didžioji dauguma pasakytų, kad mintis nėra gera. O visas problemas galima paskirstyti į kelis punktus:
1. Pirmoji problema, kad birželio mėnuo nebūtų rezultatyvus. Vyksta egzaminai, kuriuose dalyvauja mokytojai ir reikėtų ieškoti nuolat mokytojų, kurie galėtų pavaduoti ten dirbančius. Manau suprantate, kad nėra didelės naudos iš mokytojo atėjusio vos 1-2 pamokoms.
2. Mokymo kursą mes jau būname pabaigę.
3. Birželio pradžioje, viduryje vyksta praktiniai užsiėmimai menų mokyklose ir sporto stovyklos. Jei bus ilgi mokslo metai, tai apskritai jaunieji menininkai ir sportininkai liks be atostogų.
4. Moksleiviams nesinorėtų mokytis kada už lango saulė, o jie sprendžia matematiką prakaituodami.
5. Patys mokiniai surastų sau užsiėmimą su kuriuo save lavintų (pvz: knygas skaitytų, namie dirbtų įvairius darbus, savanoriautų, dalyvautų visuomeniniuose, neformaliuose renginiuose).
Pati esu 14 metų moksleivė, kuri savo vasarą planuoja iš anksto ir savo ilgąsias atostogas noriu skirti ne „bambos krapštymui“, o savanoriauti, skaityti knygas, mokytis papildomai anglų kalbą, dalyvauti aktyviai renginiuose.
Ką aš norėjau pasakyti rašydama, ką planuoju veikti vasarą – moksleiviai per savo atostogas nebūtinai tinginiauja. Vieni bendraamžiai važinėja į įvairias stovyklas, kuriuose taip pat naujų gebėjimų įgyja, kiti vyresni net ir darbo susiranda. Negi tai blogai?
O jeigu moksleivis nenori, tingi mokytis – tai jam nepadės nei programos, nei pamokos. Vasara juo labiau toks moksleivis neis mokytis, nes jam mokytis vienodai trukdo ir vasaros karštis, ir žiemos šaltis, ir rudens lietus.
Nepamirškime, kad daug žmonių vasarą taip pat išvažiuoja į keliones ir vienaip ar kitaip šeimos rinksis atostogas ir klasės dar labiau ištuštės.
Jeigu būtų tokia galimybė, kad galėtų balsuoti pedagogai ir mokiniai manau, kad būtų daug geriau ir sąžiningiau, nes jie galėtų išreikšti savo nuomonę, bet, deja, pasaulis ne svajonių teikimo fabrikas. Bet juk nėra sunku valdininkams nueiti į mokyklas ir žmoniškai paklausti ką mes galvojame.”.
O ką Jūs galvojate apie mokslo metų prailginimą?
