Šiais metais sueina 200 metų nuo pirmojo Prancūzijos imperatoriaus Napoleono ir Rusijos imperijos kariuomenių susidūrimo Deltuvos mūšyje. 1812 metais vykęs Deltuvos mūšis kiekvienais metais atgimsta karo istorijos klubų rekonstrukcijose Deltuvoje. Šiais metais mūšio rekonstrukcija vyksta vėliau negu įprastai, bet žada būti ne blogesnė nei ankstesniais metais.
Didžiausias to laikotarpio rekonstrukcijos renginys Lietuvoje šiais metais turėjo konkuruoti su Kaunu, kur vyko Napoleono kariuomenės persikėlimo per Nemuną rekonstrukcija. Todėl, pasak vieno iš Deltuvos mūšio iniciatoriaus Juliaus Zarecko, tenka keisti renginio akcentus. Pagrindinis šių metų renginio akcentas – edukacija. „Kad žiūrovas turėtų ką veikti, ne vien vaikščioti po prekybos palapines“.
Žiūrovams bus pristatyta to meto artilerija, ginklai. Vienas edukacijos elementų – pėstininkų muštro konkursas. Jo metu kiekvieno klubo trys – keturi kariai demonstruos žygiavimą, elgseną rikiuotėje. Savo sugebėjimus pademonstruos kavaleristai. Žiūrovai kviečiami į stovyklą, kur bus galima apžiūrėti kareivių gyvenimo sąlygas, buitį. Stovykloje stengiamasi išlaikyti autentišką, XIX amžiaus pradžios atmosferą – naudoti kuo mažiau šiuolaikinių daiktų.
Pernai metų mūšis buvo rekordinis – jame dalyvavo daugiausia karių. Šiais metais tikimasi neatsilikti. Laukiama apie 180-200 dalyvių. Dauguma karių užsieniečiai. Laukiama svečių iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos. Iš Rusijos gali atvykti būrelis kavaleristų.
Renginio atidarymas – 11 valandą miesto centre visų rekonstrukcijoje dalyvaujančių karių rikiuote. Kadangi organizatoriai nenori trukdyti eismui, atsisakyta eisenos miesto gatvėmis. Kariai nuo Pilies parko žygiuos tik iki paminklo „Lituania Restituta“. Po atidarymo karių laukia nelengvas žygis. Jie penkis kilometrus su visa apranga žygiuos iki Deltuvos. Pakeliui bus pagerbtas Obeliskas žuvusiems kariams atminti.
Prieš mūšį bus galima aplankyti prekybininkus, paklausyti gyvai grojamos muzikos. Po mūšio žiūrovų laukia dar vienas gyvo garso „Rockmergės“ klubo koncertas.
Arvydas Pėšina
