Jurgitos Vijūnės (26 m.) vardas plačiajai Ukmergės visuomenei tapo žinomas iš rinkiminių biuletenių: moteris kandidatavo į rajono savivaldybės tarybą. Kandidatavo sėkmingai: Jurgita tapo tarybos nare, beje, jauniausia. Žvelgiant į Jurgitą, tikrai nepasakytum, kad dabar svarbiausias ir pagrindinis moters užsiėmimas yra politika: paaugliška figūra, ilgi šviesūs plaukai, laisvalaikiu – džinsai ir sportbačiai. Nesusireikšminusi ir visada besišypsanti – ko kartais, deja, politikoje išmokstama: į aplinkinius žvelgti iš aukšto ir vaikščioti oriai rimtu veidu. Jurgita sako norinti dar daug ko išmokti – bet būtent šito jai labiausiai norėtųsi palinkėti neišmokti. O jaunatviškas maksimalizmas – tai iš tiesų labai stipri varomoji jėga, jei tik yra drąsos ir pozityvaus noro savo tiesoms įrodyti.
Šis interviu – apie J. Vijūnės pasirinkimus ir tikslus, apie jogą ir gongus, apie išgyventas skyrybas: čia Jurgita nelinkusi labai atvirauti, apie gyvenimo draugą, apie pavydą ir apkalbas. Ir apie tai, kad norai pildosi tada, kai apie juos niekas nežino.
– Jeigu save reikėtų viešai pristatyti oficialioje aplinkoje, ką pasakytumėte?
– Esu gyvenime nuoširdi, tad ir oficialioje aplinkoje stengiuosi tokia išlikti. Dažniausiai bendraujant pabrėžiu, kad esu atsakinga, komunikabili, turinti tikslą ir siekius, dalykus, susijusius su darbu ir išsilavinimu.
– Jeigu tą patį reikėtų padaryti neformalioje aplinkoje, kokius žodžius pasirinktumėte?
– Kaip ir oficialioje, taip ir neformalioje aplinkoje esu nuoširdi ir visada su šypsena veide. Išskirti konkrečių žodžių negalėčiau, esu paprasta ir šiuolaikiška.
– Kokioje šeimoje augote, kaip buvote auklėjama?
– Augau mylinčioje šeimoje su tėčiu, mama ir seserimi. Prie mano auklėjimo prisidėjo tiek tėvai, tiek seneliai. Viskas labai paprasta: tai pagarba vienas kitam ir vertybių puoselėjimas.
– Ar pamenate kokį nors epizodą, vaikišką išdaigą, už kurią buvote rimtai nubausta?
– Buvau geras vaikas, neatsimenu, kad už kokią nors vaikišką išdaigą būčiau buvusi labai stipriai ir rimtai nubausta. Tėvai visada stengdavosi patarti, kaip pasielgti skirtingose situacijose.
– Kokias pagrindines savybes Jums įskiepijo tėvai?
– Darbštumą, pasitikėjimą savimi, atsakomybės jausmą.
– Kaip Jums sekėsi mokykloje, kokie dalykai labiausiai patiko?
– Mokykloje sekėsi gerai, labiausiai patiko chemijos, biologijos bei dailės pamokos.
– Ar klasėje buvote lyderė?
– Buvau klasės seniūnė, tačiau kaip lyderės savęs neišskirčiau. Mokiausi labai draugiškoje klasėje, kiekvienas mūsų papildydavome vienas kitą.
– Koks gražiausias prisiminimas likęs iš vaikystės, ankstyvosios jaunystės?
– Pirmas prisiminimas, kuris šauna į galvą, tai gal 4 klasės ekskursija į Kauno zoologijos sodą. Tada pirmą kartą pamačiau – ŽIRAFĄ!
– Be marketingo studijų, dar esate baigusi reklamos vadybą. Kuo patraukė ši specialybė?
– Dar mokydamasi mokykloje, visada norėjau studijuoti mediciną, bet taip atsitiko, kad pasirinkau kūrybiškas studijas. 2007 metais įstojau į Tarptautinę teisės ir verslo aukštąją mokyklą, 2010 metais baigiau reklamos vadybos studijas ir įgyjau aukštąjį neuniversitetinį, verslo vadybos ir administravimo bakalaurą. Toliau studijas tęsiau Vilniaus Gedimino Technikos Universitete, čia studijavau marketingo vadybą. Mokslus baigiau 2012 metais ir įgijau aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
– Ar galėtumėte išskirti kokią nors labai pavykusią reklaminę akciją? Kas yra sėkminga reklama? Kokia ji turi būti?
– Sunku būtų išskirti kokią nors vieną, kiekviena gera reklama savotiškai įtraukia mane. Šiuo metu man įsimintiniausia reklamos kampanija – tai Lietuvos žmogaus teisių centro klipas-socialinis eksperimentas VERTIMAS. Manau, sėkminga reklama yra tada, kai ji pasiekia tikslinę auditoriją ir paveikia jos tolimesnius apsisprendimus, veiksmus.
– Kada ir kaip Jūsų gyvenime atsirado politika?
– 2013 metais dabartinis Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimą. Dirbant reklamos agentūroje, teko prisidėti prie R. Janicko rinkiminės kampanijos. Kaip tik tuo metu gavau pasiūlymą įstoti į Darbo partijos Ukmergės skyrių. Tais pačiais metais tapau skyriaus administratore (visuomeniniais pagrindais) ir Lietuvos Respublikos Seimo narės, dabartinės LR Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės padėjėja-sekretore.
– Kokių tikslų vedama kandidatavote į rajono savivaldybės tarybą?
– Man tai buvo pirmieji rinkimai į rajono savivaldybės tarybą. Buvau iškelta kaip kandidatė, kuri atstovautų jaunimo interesus. Visą rinkiminį laikotarpį ir dabar mano įsipareigojimas – šūkis yra: dirbti ryžtingai ir dalykiškai, padedant jaunimui atrasti save visuomeninėje veikloje, kasmet atsiskaitant rinkėjams.
– Taryboje – tik darbo pradžia. Kokie pirmieji įspūdžiai, pamąstymai?
– Politikoje esu naujokė – jauniausia tarybos narė. Stengiuosi dalyvauti ir įsitraukti į kiek įmanoma daugiau įvairių sričių bei veiklų, kad galėčiau pasisemti patirties ir įgyti dar daugiau žinių.
– Ar nemanote, kad politika – tai nuobodus užsiėmimas?
– Nemanau.
– Ar jaunas Jūsų amžius netaps kliūtimi, kai teks ginti savo nuomonę ir įrodyti savo poziciją politikos senbūviams, kurie įsivaizduoja išmanantys viską?
– Nemanau, kad amžius turėtų būti kliūtis ginant savo nuomonę ar įrodinėjant savo poziciją. Svarbiausia yra visiems stengtis surasti bendrą kompromisą. Kiekvienas žmogus turi savo požiūrį į tam tikrus dalykus, tiesiog vieni turi vienoje srityje daugiau patirties, kiti turi kitoje. Dalijantis patirtimi ir sukauptomis žiniomis, manau, kad tikrai galima siekti bendrų tikslų ir juos įgyvendinti.
– Tapote viešu asmeniu. Ar tai neapsunkina Jūsų kasdienybės, kai daug kas stebi ir vertina?
– Kol kas tikrai neapsunkina, esu mažai žinoma. Žmonės visada stebi ir vertina vieni kitus, čia jau nieko nepakeisi. Tiesiog atsirenku tai, kas man yra svarbu.
– Ką apskritai manote apie pavydą ir apkalbas?
– Manau, kad visada buvo ir bus pavydas bei apkalbos. Tai yra vienas iš neigiamų visos žmonijos bruožų, kuris kartais tampa nevaldomu. „Sveikai“ pavydėti galima, tik reikalinga nepamiršti, kad tik pasitikint savimi galima pasiekti visa tai, ką turi kiti.
– Lankote jogos užsiėmimus. Kodėl pasirinkote jogą ir ką ji Jums suteikia?
– „Lygiai kaip gėlės žiedas, žmogaus gyvenimas gali išsiskleisti ir pražysti. Žmogaus galimybių išsiskleidimas ir sužydėjimas yra joga“(Šri Šri Ravi Šankaras). Jogos užsiėmimai man išties labai patinka. Šiuos užsiėmimus nusprendžiau lankyti dėl asmeninio tobulėjimo ir vidinės ramybės. Per įvairius jogos pratimus, kvėpavimą ir meditaciją lyg ir padedi pats sau atsipalaiduoti, surasti savo komforto zoną, susitvarkyti su patiriamu stresu. Jogoje atliekant tam tikrus fizinius tempimo pratimus gražėja figūra, bet maloniausias viso šio užsiėmimo atpildas yra proto ramybė.
– Domitės gongais. Papasakokite plačiau: kuo išskirtinis šis instrumentas? Mokotės jais groti?
– Gongai arba dainuojantys dubenų garsai – tai senovinis instrumentas. Jogos ir gongų užsiėmimuose jis naudojamas, kaip viena iš garso krypčių, kuri padeda nuraminti protą: tai tam tikras poveikis emocijoms ir jausmams. Dažniausiai per šią terapiją viskas vyksta atsigulus ir visiškai atsipalaidavus, užsimerkus, kai belieka mėgautis garsu. Kadangi visi esame labai skirtingi, tai ir mūsų emocijos ar išgyvenimai taip pat skiriasi. Gongų terapija padeda pažvelgti šiek tiek giliau į savo vidų. Gongais groti nesimokau, tiesiog mėgaujuosi jų skleidžiamu garsu.
– Esate išsiskyrusi. Jeigu apsieitume be standartinio „nesutapo charakteriai“, kodėl iširo Jūsų šeima? Ką apskritai Jūs manote apie skyrybas?
– Kodėl apskritai šeimos išyra? Pasitaiko juk visko, tad ir mano atvejis taip pat nėra kažkuo išskirtinis. Visko gyvenime būna, bet svarbiausia yra žvelgti į priekį, esu jauna, tad nemanau, kad šis klausimas vertas didesnio dėmesio.
– Turite gyvenimo draugą. Kuo Jus sužavėjo Kęstutis?
– Kartais tokie dalykai nepaaiškinami – tiesiog jauti vidumi, kad tai tavo žmogus.
– Ar dar nesusimąstote apie motinystę?
– Šiuo metu apie motinystę dar nemąstau. Bet ateityje norėčiau ir manau, sugebėčiau būti gera mama.
– Kokias vyriškas savybes labiausiai vertinate?
– Negalėčiau išskirti vienos ar kitos savybės, kaip labiausiai vertinamos. Tiesiog abipusė pagarba ir supratingumas, o jau toliau priklauso nuo konkretaus žmogaus.
– Savo pavyzdžiu paneigiate stereotipą, kad jeigu jau graži blondinė – tai ji būtinai kvaila. Bet ar ne pačios moterys kaltos, kad toks stereotipas yra stipriai įsigalėjęs?
– Niekada nekreipiau dėmesio į pokštus apie blondines. Visada suprantu ir skiriu juodą humorą nuo įžeidinėjimų ar kandžių replikų. Nekaltinčiau nei vyrų, nei moterų, kad toks stereotipas egzistuoja.
– Ar galėtumėte būti tik namų šeimininke ir kas vakarą laukti vyro su garuojančia vakariene?
– Galėčiau, bet šiuo metu nenorėčiau.
– Ar mėgstate gaminti?
– Taip.
– Koks Jūsų aprangos stilius? Ar daug dėmesio skiriate savo įvaizdžiui?
– Darbinėje aplinkoje renkuosi klasikinio, dalykinio stiliaus aprangą, o laisvalaikiu esu linkusi į romantinį stilių. Daug dėmesio įvaizdžiui neskiriu, tiesiog, kaip ir daugelis moterų, stengiuosi atrodyti ir jaustis gražiai.
– Ką labiausiai mėgstate veikti laisvalaikiu?
– Laisvalaikiu mėgstu dalyvauti įvairiuose renginiuose, leisti laiką su šeima, draugais.
– Kokia muzika, knygos, filmai Jums patinka?
– Klausau įvairią: tiek rock, tiek house stiliaus muziką. Šiuo metu skaitau romantinio žanro knygą, bet mėgstu ir biografines. Kalbant apie filmus, žiūriu įvairius, tačiau dabar didesnį dėmesį skiriu dokumentiniams, istoriniams filmų žanrams.
– Kokios žmonių savybės Jus erzina?
– Dažniausiai esu linkusi priimti tokius, kokie jie yra. Juk kiekvienas žmogus yra savotiškai nuostabus. Negali juk visi būti vienodi.
– Ar turite autoritetą, kuriuo norėtųsi sekti?
– Tokio kaip autoriteto, kurio pavyzdžiu norėčiau sekti, neturiu, bet yra žmonių, kuriais aš žaviuosi. Vienas iš jų – Sam Rehnborg. Jeigu nežinote, kas jis toks – „pasigooglinkite“. Juokauju, aišku, bet tikrai verta.
– Jeigu, kaip pasakoje, auksinė žuvelė pažadėtų Jums išpildyti tris norus: kokie jie būtų?
– Niekada negalvojau apie tai, bet manau, kad tik auksinė žuvelė ir turėtų juos žinoti. Nes kitaip jie gali ir neišsipildyti.
Kalbėjosi Unė Jonaitytė
Žurnalo 
medžiaga
