Pradžia Kultūra Renginiai Penkioliktasis kultūros festivalis „Purpurinis vakaras“: teatro ir kino legendos, bardų lyrika ir...

Penkioliktasis kultūros festivalis „Purpurinis vakaras“: teatro ir kino legendos, bardų lyrika ir šokiai iki nakties

255
0

Savaitgalį Anykščiuose baigėsi penkioliktasis kultūros festivalis „Purpurinis vakaras“. Subūręs gyvos muzikos, poezijos ir kitų menų gerbėjus iš visos šalies, festivalis Anykščius pripildė kūrybinių susitikimų, diskusijų, parodų, kino peržiūrų ir puikios muzikos.

Prisimindama festivalio ištakas viena iš jo organizatorių Alina Semionova pasakojo, kad festivalio iniciatoriams norėjosi sukurti kokybišką ir prasmingą renginį. „2008-aisiais, kai anapilin iškeliavo Vytautas Kernagis, Anykščiuose jau kurį laiką gyveno Vytautas V. Landsbergis. Gediminas Storpirštis tuo metu jau buvo žinomas bardų muzikos vedlys, daug dirbantis su jaunais atlikėjais. Sigutis Obelevičius tuo metu buvo Anykščių meras, o Sergejus Jovaiša – jo patarėjas. Visi kartu jie nutarė, kad Anykščiams reikėtų gražaus, kokybiško, turiningo, prasmingo renginio“, – prisiminė ji.

„Purpurinis vakaras“ šiemet kvietė prisiminti Joną Meką – 2022-aisiais minimos poeto, rašytojo ir, kaip pats mėgo save vadinti, filmininko 100-osios gimimo metinės. Vėlų vakarą Anykščių kultūros centre vyko V. V. Landsbergio dokumentinio filmo „Jono Meko antologija“ peržiūra.

Susitikimas su dar viena legenda įvyko Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje. Čia pristatyta fotomenininko Antano Sutkaus fotografijų paroda. Maestro nuotraukose – išmintingi vaikai, ryžtingos moterys ir susikaupę vyrai, žymūs menininkai ir paprasti valstiečiai, modernumo ir tradicijos dermė. Parodos atidaryme apsilankiusi LR Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikino jubiliejinį festivalį ir sakė, kad „Purpurinis vakaras“ – ne tik Aukštaitijai, bet ir visai Lietuvai reikšmingas kultūros įvykis, kuriame dera skirtingi menai ir stiliai.

Beržų pavėsyje prie Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos poetė Erika Drungytė pasakojo apie savo kūrybą ir profesinę veiklą, santykį su latvių kalba bei kultūra, svarstė apie autoritetų svarbą, patriotizmą ir kultūrinės spaudos misiją. Skambančias poetės eiles iš naujausios „Kalnas ir miestas“ poezijos rinktinės paįvairino šių metų Sauliaus Mykolaičio premijos laureatės Živilės Mackevičiūtės atliekama muzika.

Tradiciniame Didžiajame grupių dienos koncerte festivalio dalyvius šokti iki nakties privertė grupės „Baltos varnos“, „Jauti“, „Sisters On Wire“, „G&G Sindikatas“, Domantas Razauskas ir grupė „VOS VOS“. Antroji festivalio diena pasibaigė vidurnakčio poezijos spektakliu „Nedingęs“, kuriame aktorės Neringa Varnelytė, Vitalija Mockevičiūtė ir Jurga Kalvaitytė pasakojo poeto Antano Kalanavičiaus gyvenimo istoriją.

Šeštadienį festivalio vaikus muzika ir savo kūrybos etiudais džiugino Vytauto Kernagio fondo vaikų sceninio meistriškumo stovyklos dalyviai ir muzikinis „Vėjų teatro“ spektaklis pagal poetės Daivos Čepauskaitės eilėraščius, „Baisiai gražu“.

Ilgamečiai scenos partneriai, aktoriai Kristina Kazlauskaitė ir Saulius Bareikis, dalijosi šmaikščiais pokštais, prisiminimais, skaitė poeziją, dainavo ir atsakė į žiūrovų klausimus. O jų kolega, aktorius Vladas Bagdonas pakvietė į literatūros ir muzikos popietę „Purpurinė preliudija“, skirtą Antano Žukausko-Vienuolio ir jo 140-ies metų jubiliejui. Pritariant Zarasų kultūros centro mandolinų ansambliui, aktorius skaitė literatūros klasiko kūrybą.

Kasmetė „Purpurinio vakaro“ filmų peržiūra festivalio dalyviams siūlė prisiminti kino legendą Gytį Lukšą ir jo filmą „Mano vaikystės ruduo“. Filmą pristačiusi kino kritikė Izolda Keidošiūtė pasakojo, kad filmas buvo sukurtas neįtikėtinai greitai – vos per du mėnesius. „Filmas buvo sutiktas labai palankiai, nes tokių filmų apie ribą, kai personažas jau yra nebe vaikas, bet dar ir ne vyras, turime labai nedaug“, – atskleidė kino kritikė.

Vakarop atgijusiame Dainuvos slėnyje skambėjo Virgio Stakėno, „Keistuolių teatro“ aktorių Ilonos Balsytės, Aido Giniočio ir Dariaus Auželio, dainininkų Ovidijaus Vyšniausko, Vyganto Kazlausko, aktorės Linos Rastokaitės ir kitų atlikėjų dainos bei muzika.

Festivalį tradiciškai vainikavo atlikėjų, organizatorių, savanorių ir svečių bendrai atliekamas festivalio himnas – V. Kernagio daina „Purpurinis vakaras“, o festivalio organizatoriai tikino, kad purpuru padabintų akimirkų Anykščiuose netrūks ir kitąmet – netrukus bus planuojamas šešioliktasis „Purpurinis vakaras“.

Nuotraukos Mikos Savičiūtės ir Sauliaus Barasos

Ankstesnis straipsnisMinimali vergovė
Kitas straipsnisDalyvavome renginyje Pasvalyje

Rašyk atsakymą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia