Pradžia Gyvenimas Patarimai Ekspertas atkreipia dėmesį į smulkmeną, dėl kurios sode išplinta augalų ligos, bei...

Ekspertas atkreipia dėmesį į smulkmeną, dėl kurios sode išplinta augalų ligos, bei pataria, kaip dezinfekuoti įrankius

463
0

Nuomodamiesi sodo techniką ar skolindamiesi ją iš kaimynų retas susimąsto, kad taip gali nesąmoningai platinti įvairias augalų ligas. Nupjovus sergančią veją ar pagenėjus  ligotą medį ir įrankių tinkamai nenuvalius, ligos sukėlėjai gali būti pernešti ant sveikų augalų. Kad ligų plitimo rizikos neliktų, sodo techniką būtina tinkamai valyti ir dezinfekuoti.

Kruopštus valymas ir ypač dezinfekavimas yra privalomas tiems įrankiams, kuriais yra dalinamasi su kitais asmenimis – ar tai būtų kaimyno paskolinti, ar išsinuomoti įrankiai.

„Naudojantis tokiai įrankiais tikimybė užnešti į savo sklypą ligų yra didžiausia. Jei įrankį nuomojatės ar dalinatės su kitais, parsivežus namo nepulkite iš karto su juo darbuotis. Panašiai kaip tarp žmonių užkrečiamos ligos pernešamos kontakto metu, o parėję į namus plauname ir dezinfekuojame rankas, taip pat reikėtų elgtis ir su sodo technika bei įrankiais“, – sako sodo technikos gamintojos „Husqvarna“ ekspertas Simas Bairašauskas.

Sodo technikos valymas ir dezinfekavimas padės ne tik išvengti kenksmingų mikroorganizmų plitimo, galinčio sukelti problemų ir ligų, bet ir padės padidinti technikos našumą bei pailginti jos tarnavimo laiką.

Tinka paviršių dezinfekantas

Vienas pavojingiausių įrankių ligų platinimo aspektu yra vejos skarifikatorius, kuris stipriai iššukuoja seną žolę, samanas ir įpjauna dirvos paviršių, taip vejos šaknims suteikiama daugiau oro, palengvinamas maistinių medžiagų įsisavinimas. Kadangi skarifikatorius naudojamas pakankamai retai – pavasarį, kartkartėmis ir rudenį – žmonės dažniausiai renkasi jo nuomą arba skarifikavimo paslaugą, o ne įsigyja nuosavą.

S. Bairašauskas aiškina, kad skarifikatoriui išvalyti ir dezinfekuoti reikėtų skirti ypač daug dėmesio. Pirmiausia reikėtų išvalyti darbinius peiliukus, plaunant juos vandens srove. Jei įrenginys jau išplautas, peiliukus reikia dezinfekuoti. Tam tinka paprastas paviršiams skirtas dezinfekantas, kurio, pasak eksperto, pandemijos dėka tikrai yra visuose namuose.

Dezinfekuoti reikėtų ir kitus sodo įrankius ar techniką, kuriais su kuo nors dalijamasi: žoliapjoves, gyvatvorių žirkles, sekatorius ir panašiai.

„Netrukus ateis metas pavasariniam gyvatvorių formavimui, tad jei gyvatvorių žirkles skolinsitės arba skolinsite patys, jų ašmenis prieš naudojimą savame sklype irgi būtinai dezinfekuokite. Taip pat būtina periodiškai sutepti jų kirpimo geležtes, nes ilgainiui nuo trinties jos pradės gadinti viena kitą ir tai kenks darbo kokybei“, – atkreipia dėmesį „Husqvarna“ ekspertas.

Jo teigimu, tik savo sode naudojamos vejapjovės, žoliapjovės ar kitos sodo technikos dezinfekuoti nereikia, pakanka po naudojimo jį nuplauti ar išvalyti. Dezinfekavimo prireiks tokiu atveju, jei yra pastebėta kokia nors vejos ar augalų liga.

„Pavyzdžiui, genint ar karpant ligotą krūmą ar medį ir po to įrankio nedezinfekavus, ligos sukėlėjai pernešami ant kitų sklype esančių augalų. Jei liga buvo įsimetusi į veją, ją išgydžius taip pat reikėtų dezinfekuoti vejapjovę, kad joje galimai likę ligų sukėlėjai pjovimo metu ir nepatektų ant žolės ir vėl neišplistų“, – pataria S. Bairašauskas.

Persistengti nereikia

Įrankių valymas naudingas ne tik dėl ligų rizikos suvaldymo, bet ir patiems įrankiams – nuvalyti jie ilgiau tarnauja, ne taip greitai atšimpa.

Vejapjoves po naudojimo patariama nuplauti vandens srove, nes jų korpusuose prisikaupia senos žolės, kuri išskiria rūgštį, skatinančią metalinio korpuso koroziją. Po plovimo būtina įrenginį nusausinti, taip pat patartina naudoti specialų purškiamą tepalą, apsaugantį nuo rūdijimo. Jei vejapjovė yra su plastikiniu korpusu, pakaks ją nuplauti vandeniu.

Internete galima rasti ir patarimų, kad sodo technikos valymui ir priežiūrai gali būti naudojamas skiestas baliklis. S. Bairašauskas sako, kad ši priemonė tikrai nėra tinkamiausias pasirinkimas.

„Nereikėtų naudoti itin agresyvaus veikimo priemonių, galvojant, kad agresyvesnė chemija geriau išvalys. Rezultatas gali būti atvirkštinis – tokie skysčiai įrenginį gali sugadinti. Sodo technikoje yra iš įvairių medžiagų pagamintų detalių: plastiko, metalo, gumos. Jei naudojamas valiklis bus labai agresyvus ir ėsdinantis, jis gali pažeisti tam tikras detales. Tą akimirką pažeidimo gal ir nesimatys, bet ilgainiui agresyvi chemija gali suaktyvinti koroziją. Valiklis per tarpus gali pakliūti prie vejapjovės viduje esančių sandariklių ar riebokšlių, kuriuos tiesiog „sugrauš“. Tad valyti ir dezinfekuoti reikia, bet neperlenkiant lazdos“, – pataria pašnekovas.

Ankstesnis straipsnisMiesto daržininkystė: ekspertai pataria, nuo ko pradėti ir ką auginti bute
Kitas straipsnisTriušiena: receptai, kuriuos būtina išbandyti ne tik mėsos gurmanams

Rašyk atsakymą

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia