Home Gyvenimas Kita nuomonė Vytautas Matulevičius. KODĖL TYLI KUNIGAI?

Vytautas Matulevičius. KODĖL TYLI KUNIGAI?

2849
1

Kelia nuostabą, kad nuolatiniuose košmaruose iš provincijos visiškai nesigirdi kunigų balso – tarsi jų iš viso nebūtų.

Kunigas Džonas tarnauja provincijos miestelio parapijoje, kurioje gyvena keisti, nesąžiningi, alkoholį mėgstantys ir vagiliaujantys žmonės. Vieną sekmadienį išpažinties atėjęs asmuo pareiškia, kad lygiai po savaitės jis nužudys kunigą, keršydamas už vaikystėje patirtą kito kunigo seksualinį išnaudojimą. Klausykloje Džonas nemato grasintojo veido, tad, išėjus būsimam žudikui, Bažnyčios tarnas pradeda intensyvią nežinomo asmens paiešką, norėdamas jį atkalbėti nuo nusikaltimo. Džono pasiruošimą mirčiai apsunkina atvykusi duktė, kuri neseniai bandė nusižudyti. (filmas paskatins pamąstyti apie bažnyčios vaidmenį šiuolaikiniame vartojimo laikmetyje, tikrąsias žmogiskąsias vertybes}

Nejaugi jų paskirtis – tik palaidoti nužudytas aukas? Neseniai pažiūrėjau airių ir britų filmą „Golgota“ („Calvary“) apie nedidelio miestelio kunigą, tai jis savo parapijoje nuolat bendrauja su problemiškais žmonėmis, lankosi pas juos namuose, jei neįsileidžia ar išvaro, nutaiko progą ir pasišneka gatvėj, o kartais net kartu pakelia bokalą vietiniame bare. Ir nors tai – filmas, bet jis vis tiek atspindi realijas, o pas mus?

Žinau, kad yra pasišventusių kunigų ir vienuolių, kurie aukojasi alkoholikų, narkomanų grąžinimui į gyvenimą, pagarba už tai. Tačiau Lietuvoje dedasi šiurpūs dalykai, dalis žmonių galutinai degraduoja, valdiškos institucijos su tuo akivaizdžiai nebesusitvarko. Ar neturėtų šioj situacijoj katalikų bažnyčia paskelbti kryžiaus žygį prieš tai, kas vyksta? Deja, čia – tik mano pasamprotavimai, bet ta proga dar norėčiau pridurti, kad, mano įsitikinimu, bažnyčia apskritai sunkiai suranda savo tikrąją vietą dabartinėje Lietuvoje. Už tai, ką ji nuveikė tarybiniais laikais, palaikydama tautos dvasią ir lietuvybę, turėtume jai žemai nusilenkti, o šiuo metu?

Tik vienas pavyzdys. Popiežius Pranciškus, kaip ir įpareigoja pasirinktas vardas, nuolat kalba apie vargšus ir atstumtuosius.

Tuo metu Lietuvoje katalikų bažnyčia net neranda reikalo pasisakyti prieš pasibaisėtiną socialinę atskirtį, prieš nekrikščionišką ir nehumanišką savininkų bei darbdavių požiūrį į savo darbuotojus, taip pat prieš tai palaikančius politikus. Didžiųjų bendrovių savininkai maudosi neįtikėtinoj prabangoj, o žmonių atlyginimai – vieni mažiausių Europos Sąjungoje pagal vienam žmogui tenkančią BVP dalį.

Tačiau ar girdėjote, kad bažnyčia būtų ką nors pasakiusi šiuo klausimu? Ji tyli, nors tauta dėl čia esančių sąlygų masiškai traukiasi į kitas šalis, o dalis tiesiog degraduoja. Maža to, kai kurie kunigai net uždarinėja bažnyčias, kad milijonieriai galėtų švęsti savo šventes, išsiskyrusiems turtuoliams už pinigus antrąjį sykį suteikinėja Santuokos sakramentą ir pan., o hierarchai tai toleruoja. Bet, kaip sakoma, šuns balsas į dangų neina. O būtų gerai, jei bent kartais nueitų.

Vytautas Matulevičius

Previous articleUKMERGĖS VAIKŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „EGLUTĖ“ vaikai ugdosi netradicinėse aplinkose
Next articleNuo vasario 1 d. LYDEKAS ŽVEJOTI DRAUDŽIAMA

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here