Home Aktualijos Pranešimai Kova prieš smurtą šeimoje: Ukmergėje ekspertai siūlo keisti žalingus lyčių stereotipus

Kova prieš smurtą šeimoje: Ukmergėje ekspertai siūlo keisti žalingus lyčių stereotipus

347
0
Vitalija Žiupkienė / asmeninio archyvo nuotr.
Vitalija Žiupkienė / asmeninio archyvo nuotr.

Kovo 28 d. virtualioje diskusijoje „Lyčių lygybė Ukmergėje: ar yra kuo pasidžiaugti?“ ekspertai aptarė opiausius moterų ir vyrų lygiateisiškumo klausimus. Į smurto šeimoje problemą žvelgdami iš lyčių lygybės perspektyvos, jie pabrėžė, kad lyčių stereotipų keitimas yra bene veiksmingiausia priemonė sumažinti smurto artimoje aplinkoje mastą šalyje.

Daugiau nei metus Ukmergėje dirba lyčių lygybės ekspertų komanda. Šios srities profesionalai atliko apklausą ir ištyrė, ką Ukmergės gyventojai mano apie lyčių lygybę. Jie taip pat rengė mokymus, susitikinėjo su mokiniais ir mokytojais, sukūrė atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmą. Vėlyvą popietę vykusioje diskusijoje komanda pristatė šio įdirbio rezultatus.

Kaip gyventojai atpažįstą lyčių nelygybę?

Diskusijoje dalyvavęs Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos lyčių lygybės ekspertas Donatas Paulauskas aptarė 2020 metais atliktą Alytaus, Jonavos ir Ukmergės gyventojų apklausą. Jos rezultatus jis palygino su 2019 metais atlikta visos Lietuvos gyventojų apklausa.

Ekspertas pabrėžė, kad regionuose itin paplitęs moterų, nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje, kaltinimas. Pavyzdžiui, tirtų savivaldybių gyventojų paklausus, ar jie sutinka su teiginiu, kad moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą, didelė dalis atsakė „Taip / tikriausiai taip“. Įsivaizdavimas, jog moterys pačios kaltos dėl partnerio prievartos labiausiai paplitęs Ukmergėje. Teiginį palaikė 57 proc. Ukmergės gyventojų (Alytuje ir Jonavoje – 53 proc., Lietuvoje – 41 proc.)

Nors nuo smurto nukentėjusios moterys regionuose palaikymo sulaukia mažiau, apklausa atskleidė įdomią tendenciją. Šių trijų savivaldybių gyventojai lyčių stereotipus palaiko rečiau nei nacionalinės apklausos dalyviai.

Gyventojų paklausus, ar jie sutinka su teiginiu, kad vyras turi uždirbti daugiau už savo žmoną ar partnerę, didžioji regionų gyventojų dalis (priešingai nei visos Lietuvos gyventojai) atsakė „Ne / tikriausiai ne“. Ukmergės rajono savivaldybėje su šiuo teiginiu sutinka 31 proc. gyventojų (nacionalinės apklausos metu su teiginiu sutiko dvigubai daugiau šalies gyventojų).

Su visais apklausos rezultatais galite susipažinti čia.

Smurtas šeimoje – lyčių lygybės klausimas

Diskusijoje „Lyčių lygybė Ukmergėje: ar yra kuo pasidžiaugti?“ daug dėmesio skirta smurto artimoje aplinkoje temai. Ekspertai paaiškino, kaip lyčių stereotipai, „tradiciniai“ vaidmenys šeimoje siejasi su vyrų smurtu prieš moteris artimoje aplinkoje.

D. Paulauskas mano, kad ryšys tarp smurto ir įsisenėjusių lyčių stereotipų yra labai glaudus. Jie sudaro sąlygas pateisinti priverstinę sutuoktinio ar partnerio kontrolę. Pavyzdžiui, psichologinį smurtą gali sustiprinti paplitusi nuomonė, kad moterys – emocingos būtybės, sudėtingose situacijose besivadovaujančios tik jausmais.

„Ši norma veda prie tikėjimo, kad, tada, kai moterims reikia priimti racionalius sprendimus, emocijos joms supainioja galvą ir jos nustelbia blaivų protą. Kodėl tai negalėtų būti naudingu įrankiu pagrįsti psichologinį smurtą? Tarkim, kai sakoma „tu neįsiterikuok“, „tu vis tiek nieko nesupranti“, – kalbėjo jis. „Tokie iš pirmo žvilgsnio nekalti stereotipai, egzistuojantys seniai, gali privesti arba paskatinti smurtinį požiūrį, suteikti jam intelektualinį apvalkalą, kad tai – „kultūriškai priimtina“, – pridūrė jis.

Apklausa parodė, kad Ukmergės gyventojai prastai atpažįsta psichologinį smurtą artimoje aplinkoje. Vaiko gerovės komisijos pirmininkė iš Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos Vitalija Žiupkienė pastebėjo, kad psichologinis smurtas apskritai menkai atpažįstamas ir mokykloje. Tai, ką suprantame kaip „tradicijas“, gali vesti prie gimnazistų tarpusavio smurto.

Diskusijoje ji pasakojo, kaip sunkiai keitėsi gimnazistų krikštynų įpročiai. Dar prieš trejetą metų pirmos klasės gimnazistai buvo niekinami bei žeminami (pavyzdžiui, verčiami šliaužioti purve, bučiuoti kiaulės galvą). Mokytojoms atkreipus dėmesį, kad tokios užduotys yra psichologinis smurtas, vyresnieji aiškino, kad jos – tik humoras, mokyklos tradicijos. Pedagogės, kritiškai su mokiniais analizavusios tokias „tradicijas“, buvo pašieptos (neva, perdeda), nesuprastos, tačiau ilgainiui nuostatos pradėjo keistis.

Kaip kovoti prieš smurtą šeimoje?

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė apibendrindama diskusiją pasakojo apie komandos sukurtą Ukmergės algoritmą, skirtą kovai prieš smurtą artimoje aplinkoje. Šis algoritmas – tai dokumentas, kuriame aprašoma įvairių institucijų veiksmų seka, kaip reaguojama į smurtą artimoje aplinkoje. Algoritmo dalyviai taip pat susitaria dėl koordinuotų bendruomenės veiksmų, ką ir kaip kiekviena institucija turi daryti organizuodama smurto prevenciją ir pagalbos teikimą.

Pasak M. Jankauskaitės, koordinuotam atsakui itin svarbu suburti institucijas, kurios savaip labai reikšmingos sprendžiant šią problemą. Kaip branduolys kartu turėtų veikti policija, vaiko teisių apsaugos tarnyba, atvejo vadybos funkciją atliekanti institucija bei specializuotas kompleksinės pagalbos centras. Ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigos numatomos kaip gretutiniai dėmenys, padedantys vykdyti prevenciją ir užtikrinantys problemos matomumą informuojant atsakingas institucijas apie pastebėtas smurto apraiškas.

Didelį dėmesį algoritmas numato kompleksiškai ir struktūriškai prevencijai. Pirma, būtina didinti bendruomenės gebėjimą atpažinti smurtą artimoje aplinkoje (kitaip, sisteminę partnerio kontrolę). Antra, svarbu užtikrinti, kad bendruomenės nariai būtų informuoti, kokia pagalba yra galima, kokios institucijos ją teikia. Trečia, būtina keisti nusistovėjusius lyčių stereotipais, įgalinti moteris ir vyrus kreiptis pagalbos susidūrus su smurtu. Anot M. Jankauskaitės, moterys ir vyrai pagalbos gali nesikreipti dėl skirtingų priežasčių. Priklausomybė nuo partnerio gali būti didelė kliūtis moteriai ieškoti pagalbos, vyrus gali stabdyti paplitęs stereotipas, kad vyrai yra tvirti, nesiskundžia. „Noriu atkreipti dėmesį, kad dirbant su tikslinėmis grupėmis yra labai svarbu matyti specifiką“, – sakė M. Jankauskaitė.

Diskusiją Ukmergėje vedė Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė Agnė Pakšytė.

Diskusija surengta įgyvendinant projektą „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“. Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014–2020) lėšomis.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here