Kultūrinės intoksikacijos prekybos centre

Prekybos centre Eifelis daugelis ukmergiškių eilinį kartą gavo dozę klonuotos kultūros – „kičo“.

Valandai likus iki koncerto, visi suoliukai ir artimesnės scenos prieigos buvo apsėstos, apstotos ir apramstytos garbaus amžiaus senjorų ir ne tik, ištroškusių pamatyti ir išgirsti LNK muzikinio šou dalyvį Radži. 
Pastaruoju metu organizatoriai pametėjo Ukmergės gyventojams LNK klonų su pliusinėmis ir minusinėmis fonogramomis. Nežinantiems paaiškinsime: pliusinė fonograma – kai leidžiamas pilnas įrašas, minusinė – kai groja tik muzikinis įrašas be solisto vokalo.

Ką galima pasakyti, išklausius koncerto? Vien pažiūrėjus į atlikėją stebiesi jo talentu. Ne kiekvienam aktoriui taip nepriekaištingai pavyktų suvaidinti save, klausantis paties įdainuoto įrašo. Pliusinių ir minusinių fonogramų mix‘o pristatymas praėjo sėkmingai ir publikos buvo šiltai priimtas. Nors visgi klystame, fonogramos būdavo papildomos gyvais vokalisto intarpais: „oba“, „jep“, hop“ ir pan. Šauniai skambėjo solisto unisonas (dvigubas balsas, kai dainuojama kartu su įrašu),  klausant skambėjo viso solinio vokalo garsų paletė. Momentais net vaidendavosi, kad ausyse dvejinasi, tačiau atidžiau įsižiūrėjus, visgi atlikėjas buvo vienas. O jei dar prisidėdavo neįtikėtinai entuziastingi gerbėjų balsai, šūksniai, pritariantis minios choras, pradėdavo ir trejintis. Būtų šaunu, kad nors akomponimentas būtų įrašytas gyvų atlikėjų, o ne band-in-a-box tipo (akomponimentinėmis) kompiuterinėmis programomis.

Koncerto užduotas tonas ir  konvulsiški publikos judesiai, matyt išjudino daugelio gerbėjų užkietėjusius vidurius ir kaip mat pakeitė prekybos centro  nuotaiką bei kvapą, primenantį klonuotų bulvių traškučius, keptus modifikuotame aliejuje.
Koncertas pavyko…  Ir niekas, kaip kartais būna po futbolo varžybų, vitrinų nedaužė, mašinų nedegino, parduotuvių šturmu neėmė ir į Casino nelindo. Matomai, gerai nuleido piktą garą liaudžiai sunkmečio metu.

Įkvėpti koncerto dvasios ir nuotaikos, nejučia nuėjome į gėlių parduotuvę, ir nusipirkome didelį glėbį plastmasinių rožių.  Artėja gimtadieniai,  bus kam padovanoti. Juk rožės nuostabios, jos visada bus šviežios ir svarbiausia pigu.  O ir prekybos centras galėtų  jas dalinti už dyką. Nusipirkai šūdniekį ir tau plastmasinė rožė dovanų, išeini laimingas,  dainuodamas: „Oba, jep, hop“. Reikia tiek nedaug. Kokybė nesvarbu, svarbu už dyką. P.S. Juk apie viską pagalvota.

Norėtume padėkoti organizatoriams už tokius renginius, nes pagaliau fonogramų galima paklausyti nemokamai. O dovanotam arkliui juk į dantis nežiūrima. Bet neapsigaukime. Atlikėjams, organizatoriams sumokėta – arklys arklio už dyką nekaso. O entuziazmo pagauta publika net nepastebėjo, kiek prekybos centras turėjo pelno: kiek suvalgyta traškučių, išgerta gaiviųjų gėrimų, nudažytų džiovintų Tailando tarakonų ekstraktu, suvalgyta jogurtų su E-412 priedais.

Ateityje tikimės ne tik koncertų, bet ir spektaklių, kuriuose pvz., aktoriai vaidintų kalbėdami  pagal fonogramą.  Eifelis taip pat galėtų atnaujinti savo interjerą paveikslų kopijomis, pieštomis kompiuterinėmis programomis,  su „tikrais“ Leonardo DaVinči ar Rafaelio parašais.  Pakiši š…, o įpakuoji kaip šokoladą. Ir visi patenkinti.

Sutinkame, kritikuoti lengva, o ką galime pasiūlyti. Siūlytume organizatoriams surengti  Radži koncertą  su gyvai grojančiu čigonų ansambliu (kuris yra Vilniuje) ir manome kiekvienas Radži gerbėjas nepagailės 1, 3 ar net 4 litų už koncertą, o nebaigtas statyti Eifelio bokštas Ukmergėje gal galų gale bus baigtas statyti, ir Ukmergė galės didžiuotis tikru kultūriniu statiniu, kuris bus gausiai lankomas ir nereikės rengti pigių „kičo“ renginių, kad pritraukti reginių ir duonos ištroškusius pirkėjus.

Koncerto metu gerbėjas tiesiog veržėsi į sceną, norėdamas įteikti mylimam atlikėjui gėlių:

{youtube}qKiR8mDWjP0{/youtube}

Jei nematote video, spauskite ČIA.

{besps}radzi{/besps}