Kas antri metai Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) inicijuoja edukacinių erdvių konkursą, kurį organizuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC). Jame dalyvauti gali visos norinčios ikimokyklinės ir švietimo įstaigos. Ukmergės vaikų lopšelis-darželis „Nykštukas” šiame konkurse dalyvauja jau ne pirmus metus. Norime pasidžiaugti, kad ir šiais metais buvome labai gerai įvertinti ir užėmėme pirmą vietą A kategorijoje.
Konkurso tikslas – aktyvinti mokyklų tikslingą, darnų ir estetišką edukacinių erdvių kūrimą ir kūrybišką jų naudojimą mokinių ugdymo procesui organizuoti, įtraukiant į praktinę veiklą visą mokyklos bendruomenę; skatinti mokyklų bendruomenių kūrybiškumą ir savarankiškumą, kuriant mokyklos vidaus ir lauko ir edukacines erdves; ugdyti vaikų ir jaunimo aplinkosaugos ir bendrąsias vertybes, formuojant mokyklos aplinkos savitumą, kuriant gamtos ir žmogaus sąlyčio aplinkoje zonas; stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo ryšius tarp ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų, skleisti gerąją patirtį.
Visiems nugalėtojams Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC) rugsėjo 17 – 22 dienomis organizavo mokymus „Edukacinių erdvių ir gamtos ekspozicijų mokyklų aplinkoje kūrimas, remiantis Čekijos ir Vokietijos visuomenės švietimo institucijų ir viešųjų edukacinių erdvių kūrimo ir naudojimo patirtimi“.
Mes turėjome puikią galimybę pasisemti patirties ir idėjų lankydamiesi Varšuvos Vilanovo (Wilanow) rūmų parke, kuris žavėjo įvairiais stiliais. Vokietijos regione esantis Lauzico edukacinis parkas (Lausitzer Findlingspark Nochten) mus stebino akmenų ir augalų gausa bei įvairove. Šis parkas įkurtas rudųjų anglių kasyklų vietovėje.
Šprėvaldo vaizdingame gamtos rezervate plaukdami valtelėmis Šprė upe galėjome grožėtis gamtovaizdžiu, puikiai sutvarkytomis pakrantėmis, klausytis vairininko pasakojimų.
Karlovi Varai (Karlovy Vary) aplankėme nuostabų senamiestį, į kurį turistus atvilioja mineraliniai vandenys. Ragavom mineralinius vandenis, trykštančius iš po žemių. Kiekvienoje biuvetėje sėmėme vis kitokį mineralinį vandenį. Pirmą kartą teko paragauti jį karštą.
Labai visus nustebino „Auganti siena“ Usterlinge (Wachsender Felsen Usterling). Tekėdamas siauras šaltinėlis, vos piršto storio, samanų ir kitų augaliukų pagalba „užaugino” didelę sieną, kurios aukštis yra 5 metrai, o ilgis – net 40 m. Piligrimai tiki, kad Joninių naktį šis šaltinėlis turi stebuklingų galių ir gydo akis.
Sekanti stotelė – Bavarijos Miško nacionalinis parkas (Nationalpark Bayerischer Wald). Jame galėjome įkvėpti tyro oro, sudėlioti visas mintis, stebėtis ir džiaugtis gražiais akmenų takais, augalų įvairove, apžiūrėti informacinius stendus, semtis naujų idėjų ir fotografuoti, fotografuoti…
Po to aplankėme Česky Krumlovą (Český Krumlov). Tai UNESCO saugomas pasaulio paveldas. Mus sužavėjo Česky Krumlovo pilies kompleksas ir istorinis senamiestis.
Labai įdėmiai klausėmės mokymų Mendelio universiteto Brno botanikos sode. Sėmėmės naujų patirčių ir idėjų kuriant ir plėtojant savo įstaigos aplinkas. Apie Mendelio atradimus plačiau sužinojome Augustijonų vienuolyne ir G. Mendelio muziejaus sodelyje.
Na, o kelionės pabaigoje mūsų laukė dar vienas gamtos stebuklas – Macochos karstinė įgriuva. Kai saulėtą dieną papuoli į stalaktitų ir stalagmitų urvus, kai praeini tamsiais urvais, kai plauki siaura požemio upe ir staiga išeini į saulės apsuptą aikštę, kur pamatai didingus kalnus ir didžiulę įgriuvą – jautiesi nerealiai, tai žodžiais nenusakoma. Esu laiminga, kad visą tai mačiau.
Kiekvienos dienos pabaigoje mūsų laukė matytų objektų ir patirčių refleksija.
Tai padėjo susitvarkyti savo mintis, matytus vaizdus, suprasti, ką naudingo pamatėme ir sužinojome, ką galėtume bandyti pritaikyti savo darbe. Visą kelionę mus lydėjo puikūs vadovai. Labai noriu padėkoti gamtininkui, ekologui Almantui Kulbiui, kuris kiekvieną dieną mums pateikė labai vertingos informacijos apie augalus, apie kuriamas erdves, apie lankytinus parkus ir objektus. Niekaip neapsieitume be mūsų puikiosios gidės Gražinos Giniotienės, kuri apie kiekvieną šalį, jos lankomą regioną ar miestą pasakojo daug ir įdomiai. Ačiū mokymų programos koordinatorei Staselei Mameniškienei. Visa kelionė taip puikiai buvo sudėliota, kad neturėjome jokių trukdžių ir nesusipratimų. Na, o kelionės pabaigoje gerbiama Staselė visiems įteikė pažymėjimus.
Norisi palinkėti, kad tai būtų ne paskutinis konkursas ir tuo labiau ne paskutinė kelionė. Tai puiki galimybė pasisemti naujų idėjų, patirčių ir įspūdžių. Tad iki kitų kartų…
Aušra Danielienė, Ukmergės vaikų lopšelio – darželio „Nykštukas” priešmokyklinio ugdymo pedagogė
