Lietuvos Respublikos Seimas 2013-uosius paskelbė Sveikatingumo metais. Šalies Vyriausybė yra pasiryžusi nuosekliai įgyvendinti visas numatytas visuomenės sveikatos stiprinimo priemones. Teigia, kad tik veikdami kartu, įprasminsime brangiausio turto – sveikatos – idėjas ir puoselėsime tautos sveiko gyvenimo būdo nuostatas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad tik 10 proc. žmogaus sveikatos lemia sveikatos priežiūra, po 20 proc. – paveldimumas ir aplinka, o 50 proc. – gyvenimo būdas. Ką tik patvirtinta nauja PSO Europos regiono sveikatos politika „Sveikata 2020“, kurios pagrindinis siekis – „sveikata visose politikose“. Norime tikėti, kad sveikata taps prioritetine sritimi ir mūsų politikoje. Todėl mes, Lietuvos, Europos, pasaulio piliečiai turime suprasti, kad sveikata būtina rūpinti ir svarbu pradėti nuo savęs.
Viena iš sveikos gyvensenos sričių yra fizinis aktyvumas. Kiekvienas žmogus gimdamas atsineša genetiškai užkoduotą biologinį judėjimo poreikį, kuris yra būtinas normaliam žmogaus gyvenimui. Manoma, kad patirtas fizinis aktyvumas vaikystėje ir paauglystėje teigiamai veikia sveikatą suaugus. Nors genetiniu požiūriu kiekvienas individas yra savitas ir gali turėti polinkį sirgti kai kuriomis ligomis (širdies ir kraujagyslių, dideliu kraujo spaudimu, diabetu ir kt), klaidinga manyti, kad tai, kas yra paveldima, yra neišvengiama. Žmogaus, kaip asmenybės, plėtotę lemia ne vien paveldėtos biologinės savybės, bet ir įgyta socialinė patirtis, tad jo sveikatai įtakos turi gyvensena, požiūriai, socialinė ir fizinė aplinka bei ugdymas. Taip pat neabejojama teigiamu fizinio aktyvumo psichologiniu poveikiu – reguliarus fizinis aktyvumas gerina žmogaus psichinę savijautą, nuotaiką, mažina depresiją ir nerimą. Įvairios fizinio aktyvumo formos vis dažniau tampa neatskiriama žmonių gyvenimo dalimi ir įpročiu daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių.
Atliekant fizinius pratimus, aktyvėja beveik visų organizmo fiziologinių sistemų veikla. Didėja organizmo, ypač, dirbančių raumenų energijos poreikis, aktyvėja energija aprūpinančių sistemų veikla. Aktyviai judant atsiranda griaučių raumenų pokyčiai: gerėja kraujotaka (didėja kapiliarų tankis); gerėja deguonies pasisavinimas; didėja metabolinis talpumas; susikaupia daugiau energetinių medžiagų (ATF, glikogeno);mažėja pagaminamos pieno rūgšties kiekis.taip pat ir širdies ir kvėpavimo sistemos pokyčiai: didėja širdies ir kvėpavimo sistemų darbingumas (stiprėja širdies raumuo, greitėja jo susitraukimo greitis ir atsipalaidavimas); mažėja kraujo spaudimas; gerėja kraujotaka širdies vainikinėse kraujagyslėse; mažėja širdies raumens dirglumas.Fizinis aktyvumas turi įtakos ir metaboliniams pokyčiaims: mažėja riebalinio audinio kiekis; didėja audinių jautrumas insulinui ir gerėja gliukozės pasisavinimas; apetitas atitinka žmogaus energijos poreikius.
Tad yra labai svarbu nors 30 minučių per dieną trunkantis sveikatą stiprinantis (palaikantis) fizinis aktyvumas, kaip aerobiniai pratimai, mankšta, šiaurietiškas vaikščiojimas, važiavimas dviračiu ir pan., kad išlaikytume gera savo sveikatą.
{niftycolumn background=crimson, textcolor=#000} Kviečiame visus, neabejingus savo sveikatai ukmergiškius į susitikimą su sveikuolių sąjungos prezidentu Dainiumi Kepeniu 2013 m. vasario 7 d. 18.00 val. Kauno g.16 ( I aukšto salėje),o vasario 8 d. 6.00 prie pėsčiųjų tilto visi norintieji galės pasimankštinti rytinėje mankštoje.{/niftycolumn}
Ukmergės rajono savivaldybės sveikatos biuro informacija
