Ketvirtadienio rytą būrelis šachmatininkų leidosi į kelionę ieškoti Ukmergės rajone esančių piliakalnių. Pagal neformalaus ugdymo programą ,,Šachmatai- linksmai, išradingai ir aktyviai’’ , tikslas buvo rasti piliakalnį ir į jį užlipus sužaisti šachmatų partiją.
Pirmąjį, Vaitkuškio piliakalnį, esantį Varinės kaime radome gana lengvai. Nors jei neišmintas mažas tekelis į mišką, būtų tekę pavaikščioti ilgiau, nes šis piliakalnis apaugęs lapuočiais ir paprastai jo nesimato. Įdomu koks vaizdas atsivertų praretinus mažaverčius medžius ir krūmus?
Antras mūsų laukė Juodausių piliakalnis. Vadovavomės nuoroda, kad jis yra prie Duoburio upelio, tai pirmiausia radome jį. Gražus upeliukas įtekantis į Šventąją. O netoli jo santakos su Šventosios upe stūkso ir piliakalnis. Jis taip pat visas apaugęs medžiais. Nuo jo, jei ne medžiai, atsivertų nuostabus Šventosios vaizdas.
Toliau patraukėme į Žemaitkiemio seniūniją, Antatilčių kaimą. Šiame gatviniame kaime yra net du piliakalniai Antatilčiai I,dar vadinamas Pilale ir Antatilčiai II, kitas labai gražus pavadinimas Papilėda. Antatilčių I piliakalnis mus sužavėjo. Jis yra prie Plaštakos upelio ir Siesarties santakos. Nuostabi gamta, bei puikiai sutvarkytos prieigos prie piliakalnio. Tačiau net ir į jį nebuvo jokios nuorodos.
Po šio piliakalnio, tikėjomės lengavai pasivaikščiojus, rasti ir kaimyninį Antatilčių II piliakalnį.
Tačiau, tik kai nuklydome iki Siesarties upės ir radome nuo kaimo nutolusią sodybą, paklausėme šeimininkės, kur tas mūsų ieškomas pilaikalnis. Mums pasisekė, nes prieš mus ji ten vedė delegaciją iš Anykščių regioninio parko. Papasakojo, kad jos vaikystėje tas piliakalnis buvo labai didelis, tačiau srauni Siesartis jo šlaitus nuplovė. Parodė kryptį kur eiti ir papasakojo kas mūsų laukia. Pirmiausia įveikėme pievą, kur žolės buvo didesnės net už mūsų žygyje dalyvavusias mergaites. Įžengus į tankų mišką, įveikėme daug nuvirtusių medžių, krūmynų ir pamatėme piliakalnį, tiesa tik jo likusį vieną šlaitą prie senosios upės vagos. O užlipus į jį radome nuvirtusį medį, kurio kamienas buvo toks ploksčias, kad rodos pritaikytas padėti šachmatų lentai.Tai buvo pirmas piliakalnis, kur nereikėjo šachmatais žaisti ant žemės.
Toliau, smarkiai lyjant lietui, važiavome Valų kaimo link ieškoti Berzgainių piliakalnio. Mūsų nuostabai iškart už Valų kaimo pamatėme nuorodą į piliakalnį. Tačiau dėl smarkaus lietaus mes piliakalnio iškart nepamatėme ir blaškėmes po vietinius kaimus. Keistai pasijutome, nes namų yra, bet ten matyt žmonės pastoviai jau senai nebegyvena, galbūt lankosi tik savaitgaliais. Nebuvo net ko paklausti, kur ieškoti piliakalnio. Ir tik grįžtant atgal pamatėme po lietaus saulės apšviestą piliakalnį visai šalia kelio. Tai buvo pats gražiausias mūsų tą dieną matytas piliakalnis. Nuostabi gamta atsiverianti nuo 21 m aukščio piliakalnio gali užkerėti. Šalia jo teka du bevardžiai upeliai, o iš slėnių po lietaus kilo rūkas. Padavimai pasakoja, kad šiame piliakalnyje yra užkasti Napoleono armijos pinigai. O kita legenda sako, kad piliakalnyje yra nugrimzdusi bažnyčia ir per šv.Vėlykų rekolekcijas girdisi kaip skamba tos bažnyčios varpas, o naktimis groja vargonai.
Tą dieną buvo sužaistos penkios šachmatų partijos ant penkių Ukmergės rajono piliakalnių, bet mes jau žinom, kad tai ne pabaiga. Mūsų laukia dar daug partijų, daug piliakalnių ir nuotykių!
Virginija Savickienė
Ilonos Kaupaitienės nuotr.
{eventgallery event=’114660006053230309490@6297242230831079473′ attr=images mode=imagelist max_images=24 thumb_width=50 }
