Pradžia Gyvenimas Patarimai Kaip rasti gerą darbą ir tapti brangiai vertinamu darbuotoju?

Kaip rasti gerą darbą ir tapti brangiai vertinamu darbuotoju?

2183
1

(projektas „Jaunimo užimtumo skatinimas Ukmergėje)

Š. m. lapkričio-gruodžio mėnesiais Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje (UTVM) vyko projekto „Jaunimo užimtumo skatinimas Ukmergėje“ renginiai. Projekto iniciatorius ir vykdytojas prof. Rimvydas Jasinavičius UTVM mokiniams, pedagogams bei kitas mokyklas Lietuvoje baigusiems, bet vis dar darbo ieškantiems jauniems žmonėms vedė seminarus ir konsultacijas aktualiomis, gyvybiškai svarbiomis, praktiškai naudingomis temomis. Remdamasis savo patirtimi, žiniomis, mokslinėmis studijomis, prof. R. Jasinavičius atsakė į kiekvienam svarbius klausimus: kaip rasti gerą darbą ir kaip gauti gerą atlyginimą.

Pagrindinis projekto tikslas buvo suteikti renginio dalyviams ypač vertingų žinių apie gyvenimo išteklių gausinimą produktyvaus darbo vietose, kuriose darbuotojų panaudotos žinios bei profesiniai gebėjimai sukuria vertingą darbo produkciją, bylojančią apie darbuotojų profesinę kompetenciją ir suteikiančią prielaidas gerams tokio darbo apmokėjimui.

Kaip užsitikrinti „gerą darbą“?

„ Tik teisingi mūsų pačių veiksmai gali pagerinti mūsų gyvenimą. (Aristotelis)

Geras darbas – produktyvi veikla, kuri suteikia galimybę sukurti vertingą produkciją ir iš jos pardavimų „uždirbtos“ pridėtinės vertės užsitikrinti adekvačią jos dalį. „Gero darbo“ būtiniausi veiksniai – geros darbo priemonės, gera darbo organizacija, unikali darbuotojo kompetencija, geri produkcijos pardavimai ir teisingai išmokamas atlygis.

Kaip įgyvendinti produktyvaus darbo abu tikslus? Darbovietėje sukuriama produkcija turi būti reikalinga ir vertinga kitiems žmonėms. Geriausias tokios produkcijos įvertinimas – jos pirkimai. Teisingiausias produkcijos vertės įrodymas – pridėtinės vertės dalis apmokėtoje jos kainoje.

Ko reikia žmonių laimei? Žmonių gyvenimo kokybė priklauso nuo jų poreikių patenkinimo lygio. Poreikių žmonės turi daug ir įvairių. Patenkinę vienus poreikius, jie užsimano kitų. Daugumą tų poreikių jie gali patenkinti tik iš kitų žmonių pasitelkta produkcija. Tačiau tam pasitelkimui būtinos veiksmingos priemonės.

Išteklių poreikiams tenkinti šaltiniai yra patys įvairiausi. Galima juos surasti aplinkoje, pasiimti iš savo ar kitų sukauptų atsargų, pasisavinti, pavogti, užgrobti kitų turimas atsargas, susikurti (išauginti, pasigaminti) pačiam jų naudotojui, apsikeisti turimus, bet atliekamus išteklius, į reikiamus, išprašyti, gauti, pasiskolinti, išvilioti iš kitų jų turėtojų,

Darbas – tikslinė veikla, siekianti atlygio mainais už suteikiamą naudą kitiems žmonėms, tenkinant jų poreikius. Jo esmė – dalyvaujant vertės (pridėtinės) kūrimo procese. Darbo pagrindinis tikslas – sukurti produkciją ir/ar paslaugas, suteikiančias naudą ir vertę kitiems žmonėms (visuomenei, rinkai, vartotojams) ir užsitikrinant už tai iš jų adekvatų atlygį. Darbo rezultatas – paklausi, vertinga ir teisingai vartotojo apmokėta profesinės veiklos produkcija.

Kodėl Lietuvoje ir mūsų regione sunku turėti „gerą darbą“?

Didžioji dauguma nori gauti, o ne apsikeisti. Tad darbuotojų darbo užmokestis priklauso nuo darbovietės uždirbamų bei turimų lėšų, o taip pat nuo jų paskirstymo sistemos ir teisingumo. Pagrindinės mažų darbo atlyginimų Lietuvoje priežastys yra trys: menki savąja veikla generuojamų pajamų dydžiai (mažas darbo vietų ekonominis derlingumas); neadekvatus uždirbtų pajamų paskirstymas (produktyviems darbuotojamsper mažai, mokesčiamsper daug.); per didelė dalis skiriama norintiems gauti pinigų ne už darbo rezultatus.

Siekis „gauti“ turi naikinančiąją grėsmę. „Gauti“ galima tik iš to, kas turi. Ir tik tada, kai jis laisva valia nori tai „duoti“. Jei jis nenori „duoti“, siekis „gauti“ virsta – „atimti“ (pavogti, užgrobti, apiplėšti ). Tai – agresijos ištakos. Siekių „gauti“ ir „atimti“ priešingybė – (žmogiška, o ne žvėriška), – „išsiauginti“ (pasigaminti) ir „apsikeisti“.

Kaip tampama brangiai vertinamu darbuotoju ?

Bendrinis ekonominės veiklos vertinimo matas – pinigai. Jų kiekiu matuojamos išlaidos, pajamos, atsargos, turtas, skolos ir kiti darbų pradiniai, tarpiniai bei galutiniai rezultatai. Pinigais matuojama taip pat KAINA ir VERTĖ. Darbo kaina – visos sąnaudos (išlaidos), kurios yra patiriamos visoje darbinėje veikloje ir jos produkcijos realizavime. Darbo kaina – suma kintamųjų ir bendrųjų išlaidų. Darbo užmokestis – viena iš darbo kainos sudėtinių dalių, kuri gali būti be žalos sumokama tik iš dalies darbu sukurtos ir gautos ekonominės pridėtinės dalies. Kadangi DARBAS – investicinė mainų veikla, todėl – jam atlikti panaudotų išteklių vertę privalo viršyti to darbo galutinių rezultatų vertė. Kitaip toks darbas nėra nei produktyvus, nei vertingas nei kartotinas.

Vertingo darbo požymis – sukurta papildoma vertė, viršijanti iš aplinkos pasitelktų išteklių vertę Darbai, nesukuriantys papildomos vertės ar jos neišsaugantys, neturi būti toleruojami ir kartojami, nes jie skurdina visuomenę.

Vertinant darbą reikėtų skirti keturis jo vertinimo lygius: Procesą (kaip jis atliekamas); Produkciją (ką jis sukuria, pagamina, suteikia); Rezultatus (kuo jo produkcija vertingesnė už pasitelktus komponentus iš jau esamų išteklių); Poveikį (kokią naudą įgauna darbo produkcijos vartotojai).

Vertinant darbo Procesą lyginami darbo etapuose pasiekti rodikliai su siektinais. Darbo Produkciją geriausiai įvertina pajamos, kurios įgyjamos pardavus tą produkciją. Darbo Rezultatas – tai papildoma vertė, kurią sukuria tas darbas. Ekonominė darbo vertė nustatoma skirtumu iš produkcijos pardavimo pajamų atėmus pirktų tos produkcijos gamybai išteklių kainų sumą.

Sudėtingiausia yra kiekybiškai įvertinti darbo Poveikį vartotojams, kuris pasireiškia jiems suteikta ir patirta nauda, pagerinančia jų gyvenimą, tenkinant poreikius bei sprendžiant problemas. Pirmiausiai tą Poveikį atspindi Jausmas, kurį patiria vartotojas naudodamas darbo produkciją, antra, – jo gyvenimo kokybės pokytis ir trečia, – jo atsidėkojimo lygis (užmokestis).

Darbo užmokestis – tai atlygis darbuotojui už jo pastangomis sukurtą indėlį į darbovietės realizuotus rezultatus, atnešusius pridėtinę ekonominę vertę. Kai parduodama vieno darbuotojo pilnai pagaminta produkcija, jo sukurtą pridėtinę vertę paskaičiuoti nėra sunku. Iš pardavimo pajamų atėmus darbovietės patirtas veiklos išlaidas, tenkančias tai produkcijai, gautas likutis padalinamas tarp to darbuotojo ir kapitalo nuomotojo. Vidutiniškai tokio darbuotojo darbo užmokesčiui tenka apie trečdalį jo sukurtos pridėtinės vertės.

Už ką ir kada darbdavys moka daugiausiai? Užmokestis yra darbovietės sąnaudos. Darbuotojams išmokėti užmokesčiai sudaro ženklią darbovietės (darbdavio) išlaidų dalį. Suprantama, kad jos privalo būti kažkokiu būdu kompensuotos (grąžintos) darbovietei. Priešingu atveju darbovietės finansiniai ištekliai sumažės ir ji, negalėdama apsirūpinti savo veiklos, – bankrutuos. Tad į darbo užmokestį tenka žiūrėti kaip į kainą už pirkinį, kuris privalo darbovietei mainais suteikti naudos ir vertės.

Kitais žodžiais tariant, darbo užmokestis yra darbo kaina, kurią darbdavys sumoka už darbo rezultatais suteiktą vertę ir naudą. Darbo kainą sudaro trys dalys: darbuotojo gautos pajamos („į rankas“); darbuotojui privalomų mokesčių nuo uždarbio suma; darbdaviui privalomų mokesčių suma už darbuotojui skirtas pajamas.

Atlyginimas priklauso nuo darbo vertinimo lygio. Darbuotojų gebėjimai įtakoti į darbo rezultatus sąlygoja jų darbo kompetencijos lygį. Kuo žemesnis darbuotojo kompetencijos lygis, tuo didesnė rizika darbdaviui dėl to darbuotojo indėlio į visuminius darbovietės rezultatus bei jo atnešamos naudos įmonei. Apsidrausdamas nuo neproduktyvių darbo jėgos išlaidų, darbdavys „stengiasi taupyti“ tokių darbuotojų algų sąskaita.

Alga skaičiuojama pagal išdirbtas valandas, padauginus jas iš valandinio atlygio, kuris priklauso nuo minimalios algos dydžio, darbo sudėtingumo (sunkumo), kvalifikacijos, darbo stažo, pareigybės, statuso, situacijos darbo rinkoje ir kt.

Projekto „Jaunimo užimtumo skatinimas Ukmergėje“ idėjos autorius ir pagrindinis lektorius prof. R. Jasinavičius
Projekto „Jaunimo užimtumo skatinimas Ukmergėje“ idėjos autorius ir pagrindinis lektorius prof. R. Jasinavičius

Vertingi darbuotojai priskiriami strateginių darbuotojų kategorijai. Jų darbo apmokėjimas privalo stimuliuoti juos atkakliai siekti vis geresnių rezultatų darbovietei. Bendru sutarimu jų darbo užmokesčiui skiriamas konkretus procentas nuo sukurtos pridėtinės vertės ar indėlio į ją. Taupymas tampa demotyvuojančiu veiksniu, mažinančiu darbo vertės kūrimo apimtis bei didinančiu nepasitenkinimą darbo vertinimu. Vertingas darbuotojas įmonei yra tas, kuris įneša ženklų indėlį į jos visuminius rezultatus: produkciją, jos pridėtinę vertę bei poveikį klientams

Projekto „Jaunimo užimtumo skatinimas Ukmergėje“ idėjos autorius ir pagrindinis lektorius prof. R. Jasinavičiaus tvirtina, kad tik tokie darbuotojai vertinami geriausiai ir apmokami brangiausiai. Verslininkas, milijonierius, ekonomistas, verslo konsultantas, 176 išradimų bei daugelio mokslo ir publicistinių straipsnių autorius, įvairių mokslo ir technikos premijų laureatas siekiantiems „gero darbo“ linki: „Tapkite tokiais!“.

Rasa Jakiūnaitė

vilkmerge.lt

Užs. nr. 227

Atsakyti

Prašome įrašyti komentarą
Įrašykite savo vardą