Pradžia Gyvenimas Laisvalaikis TRUMPAI APIE MEDIACIJĄ

TRUMPAI APIE MEDIACIJĄ

2486
0
www.fml.uk.com nuotr.
www.fml.uk.com nuotr.

Dažnas Lietuvoje dar nėra girdėjęs termino mediacija ir neretai painioja jį su meditacija.

Mediacija – daugelyje šalių taikoma alternatyvi teismui ginčų ir konfliktų sprendimo procedūra. Mediacijos pagrindinis skiriamasis bruožas yra tas, jog joje būtinai dalyvauja trečioji šalis – mediatorius, tačiau kitaip nei teisme – jis nepriima sprendimo, kuris būtų privalomas abiems ginčo ar konflikto šalims. Sprendimą priima (arba ne) pačios ginčo šalys.

Mediacija gali būti teisminė ir neteisminė. Mediacijos pagalba galima spręsti buitinius, šeimyninius, darbo santykių, verslo, mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų, mokytojų tarpusavio, mokytojų ir mokinių tėvų ir kt. konfliktus. Mediacijos, kaip taikaus ginčų sprendimo būdo, taikymo galimybės labai plačios.

Pasaulyje mediacija žinoma ir taikoma jau labai seniai. Susiformavus pirmosioms bendruomenėms buvo ieškoma būdų taikiai spręsti tarpusavio nesutarimus ir konfliktus. Tuomet tarpininko (dabar vadiname mediatoriaus) vaidmenį atlikdavo autoritetą pelnę visuomenėje asmenys: dvasininkai ar kiti bendruomenės nariai, kuriais pasitikėdavo.

Pats mediacijos procesas labai primena derybas, tačiau skirtumas tas, kad mediacijoje dalyvauja trečioji šalis – mediatorius, kuris organizuoja ir valdo visą procesą. Dažnai, esant ginčui ar konfliktui, šalių emocijos dėl susidariusios situacijos yra labai destruktyvios ir sunkiai valdomos, jos trukdo šalims rasti sprendimą derybų metu, todėl tarpininko (mediatoriaus) dalyvavimas yra labai reikšmingas. Mediatorius naudodamasis tam tikra metodika, profesinėmis žiniomis bei patirtimi, sumažina įtampą tarp šalių ir palengvina jų bendravimą. Pagrindinis mediatoriaus tikslas yra padėti šalims taikiai išspręsti nesutarimą ir surasti sprendimą, kuris tenkintų abi ginčo puses.

Nuo 2008 m. liepos 31 d. Lietuvos teisės sistemoje įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas. Svarbu pažymėti, kad sąvokos taikinamasis tarpininkavimas ir mediacija yra sinonimai, todėl reiškia tą patį. Naujasis įstatymas yra taikomas tiek teisminei, tiek neteisminei mediacijai. Jame sureguliuoti svarbiausi mediacijos procedūros klausimai: susitarimas dėl mediacijos, mediatoriaus skyrimas, mediacijos vykdymas, taikos sutarties sudarymas ir kt.

Visuomenės susidomėjimas mediacija vis didėja. Tai rodo, kad ginčo šalys yra linkusios ieškoti naujų, alternatyvių būdų tarpusavio nesutarimams spręsti. Be to, atsiranda vis daugiau įstaigų ir mediatorių, kurie siūlo tarpininkavimo paslaugas

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. savo įsakymu patvirtino taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtros koncepciją.

Lietuvos Vyriausybė pritarė pataisoms dėl platesnio ikiteisminio ginčų nagrinėjimo civiliniuose ginčuose.

Pagal šias pataisas, mediacija, kuri dar vadinama taikinamuoju tarpininkavimu, būtų privaloma tam tikrų kategorijų civiliniuose ginčuose prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu. Pataisas toliau svarstys Seimas. „Nemažai civilinių ginčų žmonės galėtų išspręsti net nesikreipdami į teismą, o naudodamiesi mediatorių paslaugomis. Toks taikus ginčų sprendimas žmonėms leistų atkurti socialinę taiką tarp šalių, sumažintų bylinėjimosi išlaidas“, – Teisingumo ministerijos pranešime pažymėjo ministras Juozas Bernatonis.

Labai vaizdžiai ir suprantamai apie mediacijos ateitį Lietuvoje dr. Natalija Kaminskienė pasakė: „Teismai – tai visų mūsų teisinių ginčų chirurgai. Pašalino problemą pačiu radikaliausiu – teismo keliu – ir nėra problemos. Tačiau ne visais atvejais reikia tokio kardinalaus ir rizikingo priėjimo prie konfliktų ir nesutarimų sprendimo. Mediacija – yra švelnesnis ir labiau tausojantis būdas spręsti mūsų pačių, mūsų šeimos narių, bendradarbių ir partnerių konfliktus. Jis neardo mūsų santykių, nežlugdo pasitikėjimo vienų kitais, kadangi leidžia spręsti ginčus išsaugant santykius, įsiklausant į kito žmogaus nuomonę, situacijos matymą, ieškant ir randant išeitį iš pačios sunkiausios situacijos. Todėl mediacijos ateitį Lietuvoje aš įsivaizduoju kaip neišvengiamą, logišką ir šviesią. Tikiu, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės yra verti geriausio, todėl verti mediacijos.“ (N. Kaminskienė, 2016 m.).

Mykolo Riomerio universitete veikia Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorija (ME-DARN), kuri vienija 30 mokslininkų ir praktikų – mediatorių. Vakar, spalio 6 d., narių susirinkime buvo paminėta vienerių veiklos metų sukaktis. Metus gyvuojančiai, bet aktyviai veikiančiai laboratorijai vadovauja minėto universiteto docentė dr. Natalija Kaminskienė. Laboratorijos susitikime spalio 6 d., kuris vyko erdviose ir moderniose Mykolo Riomerio universiteto laboratorijos patalpose, susirinko 15 laboratorijos aktyvistų iš visos Lietuvos. Buvo aptarti aktualūs klausimai bei perspektyvos: tarptautinės konferencijos bei studentų turnyro organizavimas, mediatorių kompetencijų stiprinimas ir kiti mediatoriams svarbūs reikalai.

Mediatorė Ramunė Vidmantienė

Atsakyti

Prašome įrašyti komentarą
Įrašykite savo vardą