Pradžia Gyvenimas Kita nuomonė Žmonės Lietuvoje yra turtingi…

Žmonės Lietuvoje yra turtingi…

278
0
pinigai
freeimages.com nuotr.

…gerai, sprendžiant iš surenkamų mokesčių skaičiaus ir dydžio. Priešingu atveju, kaip kitaip paaiškinti nuolatinę įstatymų leidėjų ir valdžios vykdomą vis didesnį mokesčių rinkimo priežasčių ieškojimą.

Tik per pastaruosius porą metų buvo įvestos papildomos įmokos registruojant automobilį, apmokestinti bet kokie pirkiniai iš trečiųjų šalių (tuo pačiu už pirkinį imama suma kartais būna brangesnė nei pats pirkinys). Dabar planuojama papildomai apmokestinti dovanas, taip pat savarankiškai dirbančius, ir dar dyzelinius variklius, ir dar, dar, dar… Trumpai tariant, nei vienas gyventojas neišvengs poreikio atiduoti įstatymų leidėjų naują sugalvotą duoklę. Politikai turbūt galvoja, na, kas yra 10, 100 ar 1000 eurų. Jie per mėnesį gauna 5 kartus daugiau nei vidutinis atlyginimas šalyje. Didelis atlyginimas, matyt, sukelia įstatymų leidybai niežulį.

Tuo tarpu nemaža dalis Lietuvos gyventojų gyvena iš minimalios algos ar net mažesnės. Tačiau įstatymų leidėjai nusprendžia papildyti biudžetą apmokestindami papildomais mokesčiais tuos, kurie skaičiuoja kiekvieną centą, užuot kažkaip padidinę atlyginimus iki padoraus lygio, atitinkančio jų rinkėjų ar mokesčius mokančių darbdavių padėtį. Kodėl politikai, valdžia ar valdininkai iš tikrųjų patys nustato atlyginimus? Kodėl mokesčių mokėtojai ir rinkėjai referendume nepatvirtina politikų ir valdininkų atlyginimų? Juk tai logiška. Jei esi politikas, tautos tarnas, tai tau atlyginimą turėtų skirti žmonės. Jei esate darbuotojas, jūsų darbdavys yra mokesčių mokėtojas. O kas, jei ne darbdavys, turėtų skirti atlyginimą samdomam darbuotojui?

Tačiau galima dar paprasčiau. Jeigu esi politikas, t.y. išrinktas žmonių, tuomet jūsų atlyginimas turėtų atitikti jūsų rinkėjų vidutinį atlyginimą. Pavyzdžiui, vidutinį atlyginimą šalyje. Ir be papildomų „kanceliarinių prekių“, „kuro“ ir kitų priemokų.

Jei norite gauti daugiau, pasirūpinkite, kad jūsų rinkėjas taptų turtingesnis, kad augtų vidutinis atlyginimas. Tada ir tau, išrinktajam, bus daugiau. Taip pat ir su valdžia. Juk galima taip tvarkytis, kad žmonės skursta, o vidutinis atlyginimas mažėja. Arba, priešingai, galima tvarkytis taip, kad mokesčių mokėtojai taptų turtingesni. Ir žmonės tampa turtingesni ne tada, kai įstatymų leidėjai sugalvoja naujų mokesčių ir įmokų, o tada, kai juos sumažina ir net panaikina. O jei politiko ar valdininko atlyginimas prilygs šalies vidurkiui, tai ši nuostata paskatins jų pastangas mažinti mokesčius, nes jei mokesčių mažiau, tai ir žmonės turtingesni – auga vidutinis atlyginimas, o taip pat visiems – ir gyventojams, ir politikams, ir valdininkams. Taigi atlyginimų skyrimas valdininkams, politikams ir vyriausybei referendume arba prilyginimas vidutiniam atlyginimui šalyje yra puikus nuolatinis mokesčių mokėtojų grįžtamojo ryšio su rinkėjais būdas. Tačiau kol kas realybė yra visiškai kitokia. Kaip manote, kiek kartų mokate mokesčius valstybei? Paskaičiuokime…

Taigi. Jūs dirbate visą mėnesį ir galiausiai gaunate uždirbtus pinigus. Bet … prieš jums juos gaunant, darbdavys iš jūsų atlyginimo perves į SODRĄ ir ligonių kasą beveik pusę tos, kurią gaunate į rankas. Ar medicinos paslaugos, kurias gavote šį mėnesį, vertos pinigų? Kiek iš jūsų atlyginimo atiteks ligonių kasai per metus, dešimt metų? Galbūt galėtumėte rasti geresnį būdą valdyti šiuos pinigus? Ar galėtumėte juos atidėti “juodai dienai” ar gydymui? O ar jums reikės tokios didelės sumos gydymui, jei stebite savo sveikatą ir užsiimate jos profilaktika?

Kiek pateks į SODRĄ? Ir kiek tų pinigų galiausiai grįš jums išėjus į pensiją? Pavyzdys, kai kaimynai-pensininkai skaičiuoja kiekvieną centą, neįtikina, kad SODRA dosniai mokės ir pensiją, nes kasmėnesinę įmoką taiko savo naudai.

Žinoma, tuo jums taikomi mokesčiai nesibaigia. Toliau eina pajamų mokestis – maždaug penktadalis to, ką vis dar gaunate į rankas. Galiausiai, atsisveikinęs su suma, beveik lygia į rankas gaunamiems pinigams, liūdnai atsidūsti ir eini į parduotuvę nusipirkti maisto produktų vakarienei. Ir jūs manote, kad jūsų mokėjimai į biudžetą baigėsi. Anaiptol. Penktadalis kiekvieno jūsų pirkinio kainos yra kitas mokestis – PVM, kurį parduotuvė perves į biudžetą. Bet mokėsite jį Jūs, po to, ką jau sumokėjote valstybei anksčiau. Ir taip bus kiekvieną kartą apsilankius bet kurioje parduotuvėje. O Jūs tikėjotės, kad sumokėjote viską, gaudami atlyginimą.

Taigi už kiekvienus 100 eurų jūsų kišenėje, iš jūsų paimama maždaug 100 eurų mokesčių. Tokia ta lygybė. Tačiau jei staiga nuspręsite pasipildyti automobilį kuru, nusipirkti alkoholio, cigarečių ar kitų muitais ir akcizais apmokestinamų prekių, mokesčių ir grynųjų pinigų balansas dar labiau pasislinks mokesčių link. Ir labai ženkliai. Tačiau… koks ten balansas. Netgi meistrui duodavo dešimtinę, o ne pusę. Osmanų imperijoje į iždą buvo mokama tik dešimtoji pelno. Ir senovės Judėjoje – taip pat.

Bet taip buvo senovėje, šiandienos realybės kitokios. Ir tai dar ne viskas. Retkarčiais, bet taip pat neišvengiamai, gyventojams tenka visokių papildomų smulkių mokesčių, pavyzdžiui, už kiekvieną popieriuką Registrų centre ir kt. Už kiekvieną gyventojo įkvėpimą. Tuo pat metu įstatymų leidėjas, sugalvodamas naują duoklę, kažkodėl operuoja sąvoka „biudžetas iš to negauna pakankamai“. Ir kodėl iš tikrųjų biudžetas turėtų ką nors iš to gauti? O kodėl biudžetas neturėtų sutaupyti lėšų, skirtų įstatymų leidėjų ir pačių valdininkų atlyginimams? Juk mokant jiems didelius atlyginimus, biudžetas aiškiai „negauna pakankamai“ ir net pralaimi. O kokiais pagrindais į biudžetą gaunama tokia ar kita išmoka, priskaičiuojama fiskalinė įmoka už tą ar kitą gyventojo judėjimą ar pajamas?

Juk mokesčiai – ne duoklė. Mes, regis, gyvename XXI amžiuje, o ne viduramžiais kaip klajokliai. Mokesčiai XXI amžiuje – tai mokėjimas už paslaugas: švietimą, sveikatos apsaugą, saugumą (policiją, kariuomenę, specialiąsias tarnybas), administravimą (savivalda, valdžia, prezidentūra ir kt.), infrastruktūrą (kelius, apželdinimą ir kt.). Ar paslaugų kokybė ir kiekis atitinka jūsų sumokėtus mokesčius? O gal tai per brangu?

Šalies turtas yra ne biudžeto dydis, o jos gyventojų turtas. Būtent gyventojai kuria ir saugo visą Lietuvos turtą. Biudžetas yra tik išlaidos. Ir tai ne visada protinga. Tai reiškia, kad norint plėtoti ekonomiką, mažinti kainas ir gerinti šalies gyventojų gerovę, būtina mažinti mokesčius ir panaikinti visokias papildomas smulkias įmokas į biudžetą. Pradėkime nuo PVM? Ar sumažinsime iki 10%?

Straipsnio originalas Delfi.ru portale.

Vertimas iš rusų kalbos: vilkmerge.lt

Dabar naujausias naujienas apie Lietuvą galite skaityti Ru.Delfi.lt Telegram kanale! Užsiprenumeruokite, kad gautumėte naujausią informaciją!

delfi

Ankstesnis straipsnisKaip greitai sutvarkyti atliekas po statybų darbų?
Kitas straipsnisKovos su vėžiu dienos proga klausiame, ar turite POLA kortelę ir kada profilaktiškai tikrinotės sveikatą

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia