Pradinis Aktualijos Šiluma Šokiruojančias šildymo sąskaitas lėmė nerenovuoti daugiabučiai

Šokiruojančias šildymo sąskaitas lėmė nerenovuoti daugiabučiai

1050
0

Vasario 1 d. baigė darbą savivaldybės administracijos direktoriaus Juozo Varžgalio įsakymu sudaryta  darbo grupė daugiabučių gyvenamųjų namų, sąlyginai daugiau suvartojančių šiluminės energijos, šilumos punktų, bendrųjų namo šilumos ir karšto vandens sistemų būklei įvertinti. Posėdyje, kuriame buvo aptarti darbo rezultatai,  dalyvavo rajono savivaldybės meras Algirdas Kopūstas, administracijos direktorius Juozas Varžgalys, UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas, darbo grupės pirmininkas Kęstutis Jurkevičius, Savivaldybės ūkio skyriaus vedėjas, nariai: Algimantas Šuminskas, Savivaldybės ūkio skyriaus vyr. specialistas, Valdas Rabazauskas,  savivaldybės administracijos vyresnysis specialistas civilinei saugai, Raimondas Kaselis, UAB „Izobara“ šilumos ūkio direktorius, Vydas Paknys, UAB „Komforta“ direktorius, Jonas Rinkevičius, UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktorius, Gimantas Bernotas, UAB „Ukmergės šiluma“ vyriausiasis inžinierius, Ukmergės miesto bendruomenės atstovai – Jonas Imantas Bieliakas ir Mindaugas Tamošiūnas.

Ši darbo grupė buvo sudaryta  po sausio 17 d. rajono savivaldybėje vykusio  rajono vadovų, šildymo ir karšto vandens sistemas eksploatuojančių įmonių atstovų, savivaldybės specialistų susitikimo su miesto daugiabučių namų gyventojų atstovais. Daugiabučių namų atstovai tada išreiškė nepasitenkinimą dėl nepakankamos šiluminių sistemų priežiūros, kėlė klausimus, kodėl kai kuriuose daugiabučiuose namuose  suvartojama daugiau šiluminės energijos ir jų gyventojai už centralizuotai tiekiamą šilumą moka gerokai daugiau nei dauguma ukmergiškių.

Darbo grupė patikrinimui pasirinko skirtingų statybos metų ir tipų daugiabučius gyvenamuosius namus, kurie 2010 metų gruodžio mėnesį suvartojo sąlyginai daug šiluminės energijos, o šių namų šilumos ir karšto vandens sistemas  eksploatuoja skirtingos organizacijos. Buvo pasirinkti UAB „Ukmergės butų ūkis“ eksploatuojami daugiabučiai gyvenamieji  namai: Jaunimo g. 48, Alyvų g. 3, Deltuvos g. 10A, Maironio g. 4, Anykščių g. 11, Ukmergėje; Melioratorių g. 30, Šventupėje; UAB „Izobara“ eksploatuojami daugiabučiai namai  Miškų g. 58 ir Bažnyčios g. 3; UAB „Komforta“ eksploatuojamas daugiabutis gyvenamasis namas Maironio g. 29A; daugiabutis gyvenamasis namas Uosių g. 1, kurį eksploatuoja  DNSB „Gelžbetonis“. Komisija parengė ataskaitą, kurioje aptarė minėtų namų būklę, pateikė išvadas ir pasiūlymus.

Daugelis daugiabučių Lietuvoje yra pastatyti 1959—1992 metais. Šių namų išorinių sienų šilumos perdavimo koeficientai buvo apie 1,0 W/(m2K) (dabar reikalaujama 0,2 W/(m2K)). Senstant pastatams, minėtas koeficientas dar didėja, taigi pertvaros praranda savo šilumines savybes, pastatas naudoja daugiau šilumos.

Įmanoma išmatuoti, kiek į butą pateko šilumos šildymui, bet sudėtinga nuolatos sekti, kiek per kurią sieną šilumos buvo apsikeista su kaimynais – gauta ar atiduota. Be to, skirtingų butų sąlygos yra skirtingos ir jų šilumos nuostoliai taip pat skirtingi. Skaičiavimais įrodyta, kad dviejų identiškų plotų trijų kambarių butų (kai vienas yra pastato viduryje, o kitas – viršutiniame pastato aukšte, pastato gale), šildymui šilumos kiekis skiriasi apie 1,7 karto. Taip yra todėl, kad butai, kurių didžioji dalis pertvarų ribojasi su išorine siena, stogu bei grindimis ant grunto, sulaiko šilumos sklidimą į aplinką iš viso pastato, užstoja šaltį ir vėją vidurinių aukštų butams. Dėl šios priežasties vidurinių butų gyventojai suvartoja mažiau šilumos šildymui, nes dėl aplink esančių kaimynų jie patiria mažesnius šilumos nuostolius į aplinką.

Sausio 21- 24 d. buvo apžiūrėti pasirinktų namų šiluminiai punktai, šilumos skaitikliai, šalto vandens skaitikliai prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, šilumos punktų, šilumos magistraliniai ir paskirstomieji vamzdynai ir jų izoliacija, įvertintas punktų automatizavimo lygis, pastatų statybinė būklė, susipažinta su punktuose esančia dokumentacija, padarytos kai kurių pastatų  termovizinės nuotraukos.

Komisija konstatuoja, kad šilumos punktai Jaunimo g. 48, Miškų g. 58, Alyvų g. 3, Anykščių g. 11, Melioratorių g 30 yra geros būklės, likusieji – patenkinamos. Daugumoje namų šildymas reguliuojamas automatiškai, naudojant valdiklius ir reguliatorius nuo lauke sumontuoto temperatūros daviklio, išskyrus namą Uosių g. 1, kur šildymas reguliuojamas rankiniu būdu. Visuose namuose yra sumontuoti šilumos  ir šalto vandens apskaitos prietaisai, jie yra metrologiškai patikrinti, patikra galiojanti, apskaitos prietaisai užplombuoti, plombos nepažeistos. Magistralinių ir paskirstymo vamzdynų izoliacijos būklė įvairi, jie yra prižiūrimi. Daugumoje namų karšto vandens paruošimo sistemos yra automatinės su galimybe reguliuoti karšto vandens temperatūrą pagal laiką, išskyrus namą Maironio g. 29A, kur karšto vandens temperatūrą nustato tiesioginio veikimo reguliatorius ir laiko ją pastovią (ne elektroninis); name Maironio g. 4 karštas vanduo ruošiamas kiekviename bute individualiai. 90 procentų apžiūrėtų daugiabučių namų sumontuoti visiškai automatizuoti šilumos punktai, tačiau visos jų  techninės galimybės neišnaudojamos.

Komisijos išvadose teigiama, kad gyvenamųjų namų šiluminių sistemų būklė neturėjo didelės įtakos 2010 metų gruodžio mėnesio šiluminės energijos sunaudojimui. Didelį šiluminės energijos suvartojimą sąlygojo kitos aplinkybės: gerokai žemesnė už daugiametę vidutinė mėnesio temperatūra  (-7,3 C), vėjo žvarbumas (dažnos pūgos, vidutinis gruodžio mėn. vėjo greitis 9 m/s, tuo tarpu 2010 sausio – tik 6 m/s), nepakankamas pastatų sandarumas.  Taip pat komisija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Valstybinės kainų kontrolės ir energetikos komisijos 2003-12-22 nutarimu Nr.O3-116 patvirtintą metodiką, įvertinant 2010 metų gruodžio mėnesio metereologines sąlygas, parinkta šilumos norma 1 kvadratiniam metrui apšildyti daugiabučiame name yra aukštesnė už realiai sunaudotą šilumos kiekį vienam kvadratiniam metrui šildyti, išskyrus namus Uosių g.1 ir Maironio g. 4. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nei viename name faktinės šilumos sąnaudos, tenkančios vienam kvadratiniam metrui šildomo ploto, neviršijo maksimalių sąnaudų normatyvų. Pažymėtina, kad sąskaitų už šildymą dydį lėmė ir sąlyginai ilgas ataskaitinis laikotarpis – 32 dienos (sausio 1 d. – Naujieji metai – ne darbo diena).

Komisija, vertindama namų techninę būklę, konstatuoja, kad daugumoje namų pakeista virš 50 procentų butų langų plastikiniais, įstatytos naujos laiptinių durys. Tačiau, kaip rodo termovizinės nuotraukos, ypatingai šilumos taupymo požiūriu yra nekokybiškos stambiaplokščių panelinių namų sienos. Didelius šilumos nuostolius sąlygoja aukšti neapšiltinti namų pamatų cokoliai, šlaitiniai gelžbetoniniai stogai (Deltuvos g. 10A). Ypatingai bloga namo Maironio g. 4 techninė būklė (šildymo vamzdžiai yra palėpėje; šilumos punktas įrengtas buvusios katilinės nesandarioje patalpoje, neužsandarinta oro paėmimo šachta – atviras laukas, rūsio patalpose daug netvarkos, šiukšlių). Gerokai didesnis sąlyginis šilumos suvartojimas vienam kvadratiniam metrui pastatuose, kur yra išbalansuota šildymo sistema, yra butų, atsijungusių nuo bendros šildymo sistemos. Ryškus išbalansuotos šildymo sistemos pavyzdys – namas Uosių g.1.

Komisija konstatuoja, kad apžiūros, analizės metu pareikštos pastabos turi  informatyvią vertę, nurodo į ką turi būti atkreiptas dėmesys. Prieš realius rekonstrukcijos darbus turi būti atlikta detalesnė, skaičiavimais paremta analizė arba pastato energetinis auditas, darbai derinami su namo gyventojais. Dalinė pastatų ar šildymo sistemų rekonstrukcija geriausiu atveju sąlygoja tik  5 – 15 procentų energijos taupymą.

Pastebėta, kad reikalinga Maironio g. 4 ir Deltuvos g. 10A namų šildymo sistemų rekonstrukcija,  kai kurių šildymo sistemų hidraulinis subalansavimas, stovų praplovimo mazgų įrengimas. Patalpų temperatūros davikliai šilumos reguliavimo sistemose turėtų sudaryti tolygias butų šildymo galimybes.

Komisijos darbe dalyvavę Ukmergės miesto bendruomenės atstovai pageidavo, kad aktyviau namo šilumos naudojimo ir taupymo procese dalyvautų namų gyventojų atstovai. Siūloma išrinkti kiekvieno namo atstovą, kuris kontroliuotų dokumentacijos vedimą, pasirašytų apskaitos prietaisų rodmenų fiksavimo žurnale. Turėtų būti suvienodinta žurnalų pildymo tvarka. Rekomenduojama išlaikyti duomenų atskaitos vienalaikiškumą. Taip pat pageidaujama kai kuriuose šilumos punktuose įrengti kontrolinius šilumos apskaitos prietaisus, leisti vartotojams susipažinti su gamyklinių šiluminių punktų (ETC ) technine dokumentacija.

Komisija rekomenduoja visapusiškai informuoti šilumos vartotojus apie pastatų ir inžinierinių sistemų būklę šilumos suvartojimo požiūriu, šilumos sistemas eksploatuojančioms įmonėms periodiškai atlikti pastatų būklės bei sistemų darbo analizes, pateikti gyventojams ataskaitas su rekomendacijomis.

Siūloma įgyvendinti mini projektą, t. y. parinkti optimaliai daugiausiai šilumos suvartojantį namą, suderinus ir prisidėjus gyventojams bei savivaldybei, atlikti jo šilumos sistemos dalinę renovaciją – sumontuoti  balansinius ventilius, praplauti stovus,  užtikrinti, kad radiatoriai atitiktų namo projektą – ir tokiu projektu įrodyti, kad galima pasiekti efektyvų rezultatą, kuomet investuotos lėšos atsipirka per 2 -3 metus.

Komisijos ataskaitoje teigiama, kad tiek konstrukcines, tiek inžinerines namo sistemas eksploatuoti ir prižiūrėti yra visų butų gyventojų bendras reikalas. Nuo  daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūros priklauso  ir šilumos suvartojimas gyventojų butuose.

ukmerge.lt 

vilkmerge.lt archyvo nuotr.

Reklama: Pigus šildymas

Ankst straipsnis“Šilo” vidurinės mokyklos pradinukai dalyvavo akcijoje “Statome mitybos piramidę”
Sekantis straipsnisDirektoriaus vaišingumas tikrintojams atsirūgo

Atsakyti:

Prašome įrašyti komentarą
Prašome įrašyti vardą